Vyriausybė 150 milijonų skyrė tiesioginėms subsidijoms įmonėms, kurios nukentėjo nuo COVID-19. Naujas paramos aprašas patvirtintas penktadienį vakare surengtame posėdyje. Paramos dydis – nuo 500 eurų iki 25 procentų per 2019 metus sumokėto GPM.
„Koncepciją patvirtinome jau prieš kurį laiką, tačiau turėjome su institucijomis ir su EK suderinti, nes padarėme keletą pakeitimų, atsižvelgdami į verslo bendruomenės išsakytą grįžtamąjį ryšį“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ji patikino, kad pirmosios įmonės dėl paramos galės kreiptis jau kitą savaitę.
Tačiau prekybininkų atstovai piktinasi vietinių įmonių diskriminacija, mat užsienietiškos kilmės įmonės paramą esą galės gauti, o vietinės – ne visuomet.
„Kai pamatėme dokumento tekstą buvome truputį nustebinti, ir vis dar noriu tikėti, kad įvykusi kažkokia klaida“, – Vyriausybėje stebėjosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.
Kaip veiks: gaus 25 proc. GPM
Parama bus teikiama tiesiogiai ir netiesiogiai dėl karantino apribojimų nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams.
Paramą galės gauti įmonės, kurių apyvarta 2019 metais neviršijo 50 mln. eurų, o turto balansinė vertė – 43 mln. eurų. Į paramą negalės pretenduoti valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės. Paramos negalės gauti žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros, kredito ir finansų įstaigos.
„Tokia įmonės apibrėžtis nustatyta atsižvelgus tai, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos, todėl nėra galimybių teikti paramą visiems, patyrusiems neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, – būtina nustatyti subjektus, kuriems tokia parama labiausiai reikalinga“, – nurodoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dokumente.
Vertinamas pajamų kritimo laikotarpis – nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., lyginant su 2019–2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta.
Jei įmonė įsteigta neseniai, po 2019 m. lapkričio 1 dienos, jų pajamos ir sumokėtas GPM vertinami nebus, tačiau joms bus skiriama 500 eurų fiksuota subsidija.
Įmonės, norėdamos gauti subsidiją, paraiškos teikimo dieną turės turėti bent vieną darbuotoją, o iki 2020 m. sausio 31 dienos šios įmonės turės būti sumokėjusios bent dalį 2019 m. priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčių.
Dar vienas apribojimas – jei įmonė anksčiau aktyviai naudojosi parama ir jų apimtis viršijo 800 tūkst. eurų. Mat pagal Europos Komisijos komunikatą teikiama parama vienai įmonei negali viršyti šios sumos.
Dalins, kol baigsis pinigai, arba terminas
Iš viso įmonėms skirta bendra suma siekia 150 milijonų eurų, jie bus paskirstyti į du kvietimus: 50 mln. eurų suma skiriama savarankiškoms įmonėms, ir 100 mln. eurų – susijusioms su kitais subjektais.
Pretenduoti į paramą teks skubėti, kadangi paskirsčius numatytą sumą, kvietimo galiojimas baigsis. Ši paramos priemonė galios ne ilgiau nei iki birželio 1 dienos.
Šįsyk kvietimus dėl paramos skelbs Valstybinė mokesčių inspekcija, o sprendimus priims ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Bus suteikta parama įmonėms, labiausiai nukentėjusioms nuo COVID-19, apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti) ir taip bus paskatinta įmonių veikla“, – tikimasi teigiamo paramos poveikio.
Nėra ataskaitų – nebus paramos
Pagal naują aprašą, į paramą negalės pretenduoti tos įmonės, kurios Registrų centrui nepateikė finansinių ataskaitų už 2019 metus. Jeigu pareiškėjas yra susijęs su kitomis Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis – jos taip pat turi būti pateikusios ataskaitas.
Taip pat pagal aprašą subsidijų negaus tos įmonės, kurios sunkumų patyrė dar prieš prasidedant pandemijai, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė yra labai maža ir maža ir jai nėra taikoma nemokumo procedūra, ji nėra restruktūrizuojama ir pan.
Gali tekti subsidijas grąžinti
Pagal aprašą, VMI, gavusi įmonės paraišką, ją įvertins nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, ir apskaičiuos galimos skirti subsidijos dydį.
VMI pajamų kritimą vertins pagal paraiškoje deklaruotus prognozuojamus duomenimis. Tačiau vėliau, jei pateikus PVM deklaracijas bus nustatyta, kad pajamų nuosmukis neatitinka 30 proc. dydžio, subsidiją teks grąžinti.
VMI gali taikyti ir pagrįstumo kontrolę – paprašyti mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijų neteikiančio pareiškėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti papildomus duomenis, kurie pagrindžia paraiškoje pateiktus duomenis. Jeigu per nustatytą terminą pareiškėjas pagrindžiančių duomenų nepateikia, VMI paraiškos netenkina.
„Ši priemonė grįsta pasitikėjimu verslu. Mes tikime ir institucijos patikės jūsų nukritusia apyvarta, kurią indikuosite. Tačiau tiek VMI, tiek Lietuvos verslo paramos agentūra pasilieka teisę patikrinti iki šių metų gruodžio 1 d. duomenis, ar jie sutampa su tais duomenimis, kuriuos jūs pateikėte. Ir tie, kurių apyvarta nebuvo nukritusi, teks tą subsidiją ar jos dalį sugrąžinti. Vis dėl to tai dideli mūsų mokesčių mokėtojų pinigai“, – teigė A. Armonaitė.
Ne visi patenkinti: didieji taip pat nori paramos
Prekybos įmones jungianti Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) dar prieš Vyriausybės posėdį išplatino pranešimą, kuriame išsakė lūkestį, kad parama bus skiriama ir didesnėms įmonėms, didžiausiems darbdaviams, kurių apyvartos ar turtas viršija leistinas ribas.
„Karantinas daro tiesioginę įtaką paklausai ir pasiūlai, veikia įmones ir darbuotojus. Duomenys rodo, kad didelių įmonių patiriami finansiniai sunkumai ne ką mažesni nei tie, kuriuos patiria mažosios ir vidutinės įmonės“, – teigia LPĮA direktorė Rūta Vainienė.
Iš numatomos subsidijų priemonės šįkart papildomai eliminuojamos ir lietuviško kapitalo įmonių grupės. Tai sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas su užsienio kapitalo susijusiomis įmonėmis, todėl pažeidžiamas Konstitucinis įmonių lygiateisiškumo principas.
LPĮA pasigenda vienodų sąlygų lietuviškoms ir užsienio kapitalo įmonėms, vertina, kad lietuviškos įmonės yra diskriminuojamos pagal kapitalo kilmę.
„Vienodai nukentėjusios tokio pat dydžio ir apyvartos parduotuvės subsidiją gaus arba negaus, priklausomai tik nuo to, ar jos priklauso užsienio, ar Lietuvos įmonių grupei“, – rašoma pranešime.
Įspėjama, kad nemažai smulkių ir vidutinių įmonių taip pat negalės gauti paramos, nes priklauso įmonių grupėms.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, verslui gelbėti skirtos subsidijos ir lengvatinės paskolos turėtų būti paleistos sausio 18 dieną. Ministerijos duomenimis, pirmąjį pagalbos paketą turėtų sudaryti 180 mln. eurų, iš kurių 150 mln. eurų bus skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.
Argumentuodama, kad prekybos sektoriuje dirba apie 106 tūkst. darbuotojų, LPĮA siūlo „reikšmingai didinti paramos intensyvumą, įtvirtinant didesnį nei 25 proc. nuo sumokėtos GPM sumos 2019 metais dydį“.
„Aš iki galo nelabai suprantu, ar mes susišnekame, nes prieš valandą pati su LVPA agentūros komanda praėjau kiekvieną žingsnį ir kiekvieną lentelę, kurią pildys įmonės, pretenduodamos į šią subsidijų paramą“, – stebėjosi LPĮA argumentais A. Armonaitė.
Anot jos, antrame šaukime niekas nediskriminuos pasauliniuose holdinguose esančių įmonių.
Viceministras Vincas Jurgutis patikino, kad pirmojo karantino metu subsidijos buvo teikiamos mikro-įmonėms, o dabartinis paketas rengtas smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau atsisakyta darbuotojų skaičiaus kriterijus, bus vertinama tik Lietuvoje esančių įmonių ir su jomis susijusių asmenų apyvarta ir turtas.
„Jei susijusios įmonės viršija tuos 43 ar 50 milijonų eurų, tai šiuo atveju parama nėra teikiama“, – teigė V. Jurgutis.
Premjerė Ingrida Šimonytė siūlė sutarti taisykles patvirtinti, o vėliau panagrinėti, ar galima pagrįstai išskirti įmonę iš grupių, jei tai yra smulkus subjektas, kad jis galėtų pretenduoti į paramą.
