Populiariausia kriptovaliuta pasaulyje bitkoinas šiemet buvo pagerinęs savo vertės rekordą ir pasiekęs beveik 42 tūkst. JAV dolerių už vienetą. Tačiau po to jo vertė krito ir sausio viduryje svyruoja apie 34 tūkst. dolerių.
Vieni investuotojai dėl to graužia nagus, o kiti – skaičiuoja pelną, pardavę valiutą, kai ji buvo aukštumose. Svarbu nepamiršti, kad tokiu būdu uždirbus pajamų, taip pat reikia sumokėti mokesčius.
„Delfi“ taip pat išsiaiškino, kada kai kurių gyventojų kriptovaliutų prekybai naudojama „Revolut“ dalinasi informacija su VMI.
Vienkartiniai sandoriai
Kaip pasakojo VMI teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį.
Uždirbti iš kriptovaliutų galima arba per vienkartinius sandorius, arba vykdant individualią veiklą.
„Kaip teisingai deklaruoti iš kriptovaliutos gautą naudą priklauso nuo to, kokio pobūdžio vykdoma virtualios valiutos pardavimo, pirkimo ar pasigaminimo veikla. Kai asmuo gauna pajamas iš virtualios valiutos vienkartinių sandorių metu (pirkimo, pardavimo ar pasigaminimo), jos deklaruojamos ir apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Pildant gyventojų pajamų deklaraciją iš kriptovaliutos gautos pajamos priskiriamos kito turto perleidimo nuosavybėn pajamoms (13 pajamų rūšies kodas)“, – pasakojo R. Virvilienė.
Ji pažymėjo, jog gyventojo pasigaminta („iškasta“) virtuali valiuta, nėra laikoma gyventojo gautomis pajamomis. Kai gyventojas pagamintą („iškastą“) virtualią valiutą parduoda ar realizuoja, laikoma, kad jos pardavimo (realizavimo) metu yra gautos pajamos, kurios ir apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos.
„Jei per kalendorinius metus gautų pajamų už parduotą kitą turtą (buitinę techniką, meno kūrinius, kriptovaliutą ir pan.), kuris nepriskiriamas individualios veiklos turtui, ir su jo įsigijimu susijusių išlaidų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, skirtumas neviršija 2,5 tūkst. eurų, tokios pajamos neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Kitu atveju šią sumą viršijanti skirtumo dalis yra apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 proc. (arba 20 proc.) pajamų mokesčio tarifą“, – dėstė VMI atstovė.
Pastebėtina, kad bendra per kalendorinius metus gautų kitų apmokestinamųjų pajamų suma, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o šią ribą viršijanti suma apmokestinama taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Į bendrą kitų pajamų sumą neįskaitomos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančių santykiais susijusios pajamos, individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, pajamos pagal autorines sutartis, kai jos gaunamos iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ir mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos.
Individuali veikla
R. Virvilienė toliau pasakojo, kad gyventojai, kurie virtualios valiutos pirkimo – pardavimo ar pasigaminimo veiklą vykdo tęstinį laikotarpį siekdami gauti ekonominės naudos sau ir jų vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą, tokias pajamas deklaruoja kaip gautas iš individualios veiklos. Su kriptovaliutomis susijusi individuali veikla priskiriama veiklai „Kita, niekur nepriskirta verslui būdingų paslaugų veikla“ (EVRK 82.99 kodas).
„Individualios veiklos pajamos, sumažintos leidžiamais atskaitymais, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Jeigu taip apskaičiuotos apmokestinamosios pajamos neviršija 35 tūkst. eurų, tai pajamų mokestis perskaičiuojamas (sumažinamas), pritaikius GPMĮ 18-2 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą mokesčio kreditą“, – pasakojo ji.
Ji pastebėjo, kad pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus – faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas dokumentais, arba atskaičius 30 proc. nuo pajamų be išlaidas pateisinančių dokumentų.
Jei apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, pritaikius minėtas formules faktiškai apskaičiuota pajamų mokesčio suma sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų. Apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 tūkst. eurų sumą, apskaičiuota pajamų mokesčio suma didėja, kol pasiekia nekintančią 15 proc. apmokestinamųjų pajamų sudarančią sumą (35 tūkst. eurų).
„Apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali būti atimami GPMĮ nurodyti su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai (išlaidos). Todėl ir kriptovaliutos pasigaminimo ar įsigijimo išlaidos, kurios pagrįstos dokumentais, gali būti atimamos iš pajamų. Paminėtina, jog galima pasirinkti alternatyvų individualios veiklos išlaidų atskaitymo iš individualios veiklos pajamų būdą ir individualios veiklos leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumos, kurios neprivaloma pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais“, – pridūrė R. Virvilienė.
Dėl „Revolut“
Lietuvoje veikianti „Revolut“ programėlė leidžia prekiauti bitkoinais, eteriais, laitkoinais, „Ripple“ ir „Bitcoin Dash“ kriptovaliutomis.
Kaip „Delfi“ informavo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Ingrida Daunaravičienė, šią paslaugą teikia Jungtinėje Karalystėje įsteigta įmonė „Revolut Ltd.“
„Prievolės jai teikti informaciją apie turimas kriptovaliutas Valstybinei mokesčių inspekcijai teisės aktai nenustato“, – sakė ji.
Tačiau Lietuvoje yra registruotos įmonės „Revolut Payments“ ir „Revolut Bank“.
R. Virvilienė sakė, kad šiuo metu VMI jau gauna informaciją iš „Revolut Payments“ apie esamų klientų sąskaitas.
„Revolut Payments“ turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Pagal Lietuvos banko įstatymą jie yra laikomi prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, todėl pagal Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnį jie VMI privalo teikti informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, taip pat sąskaitų likučius ir apyvartas“, – sakė ji.
Kaip nurodoma Mokesčių administravimo įstatyme, informacija VMI teikiama, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 tūkst. eurų. Taip pat, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 tūkst. eurų. Tačiau kriterijų yra ir daugiau.
„Pažymėtina, jog Lietuvos finansų rinkos dalyviai šią informaciją teikia kasmet, išskyrus informaciją apie atidarytas ir uždarytas sąskaitos, kuri turi būti teikiame per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo. Taip pat, jeigu finansų rinkos dalyvyje yra kaupiamos ne lėšos, o kitas finansinis turtas, tokiu atveju, finansų rinkos dalyvis turi nurodyti sąskaitos vertę išreikštą piniginiu atžvilgiu“, – sakė R. Virvilienė.
Pati „Revolut“ įspėja, kad kriptovaliutos nėra elektroniniai pinigai.
„Kriptovaliutos nėra el. pinigai ir Jungtinėje Karalystėje jų nereguliuoja Finansų rinkų priežiūros tarnyba. Kai perkate kriptovaliutas „Revolut“ programėlės pagalba, joms netaikoma apsauga pagal Finansinių paslaugų kompensavimo programą.
Neteikiame jokių investavimo patarimų, susijusių su kriptovaliutų paslauga. Turėtumėte gerai apsvarstyti, ar pirkti kriptovaliutas, atsižvelgiant į savo asmeninę situaciją ir norimą prisiimti finansinę riziką. Jums gali reikėti pasitarti su nepriklausomu finansų patarėju“, – rašoma įmonės tinklapyje.
