Administracinė elegancija
Šventosios valstybinio jūrų uosto perdavimas Palangos miesto savivaldybei buvo elegantiškas S. Skvernelio vyriausybės sprendimas. Perdavimo ceremonijos metu emisarai iš Vilniaus miglotai žadėjo padėti ir globoti, tačiau realiai pinigų per trejus paskutiniuosius metu Šventosios uostas gavo tiek, kiek buvo skirta vienam valčių ištraukimo įrenginiui Neringoje. Palangai S. Skvernelis buvo dosnus – kurortui perdavė Vidaus reikalų ministerijos teniso kortus su viešbučiu, uostą su aštuoniais hektarais teritorijos, „Auską“ su dar didesniu sklypu ir Šventosios švyturį. Neringos meras Juodkrantėje baudėsi prausti žvejus, Palangos meras „Auskoje“ ruošiasi įrengti senelių prieglaudą, o uoste – žuvies turgų. Turto perdavimas pridėtinės vertės nesukuria, užtai sukuria rizikas.
Visų pirma – finansines, nes visais aukščiau išvardintais atvejais paskui perduotą turtą neperduoti pinigai investicijoms į tą turtą, kuris gerai sunešiotas. Ir galutinis rezultatas – toks pat elegantiškas, kaip ir uosto perdavimas. Įprastai valstybė remia žvejus, o štai Palangoje leidžiamas laikraštis rašė, kad vietos žvejų veiklos grupė mokėjo atlyginimus Savivaldybės darbuotojams. Panašu, kad finansiniai srautai suvaldyti. O valdyti yra ką.
Svajonių burės
Lietuvai iš Europos fondų žuvininkystės infrastruktūros plėtrai savo laiku buvo skirta apie 250 milijonai eurų. Ne visi pinigai užkasti Juodkrantės miške. Vienas priekrantės žvejų vadas niekaip negali susitaikyti su faktu, kad kažkur Lietuvos viduryje žuvivaisos ūkis savo tvenkinių pakrančių šienavimui išsirūpino ar ne 800 tūkstančių eurų. Tvenkinių Lietuvoje – nemažai, pakrantės – plačios, ir 250 milijonų gali neužtekti.
Kol Neringos miestas statė išmaniuosius žvejų laivų išvilkimo įrenginius, Palanga svarstė, kaip geriau panaudoti žvejams skirtus pinigus. Pasakojama, kad pirmas sumanymas buvo statyti uostą prie Palangos tilto. Paaiškėjo, kad neužteks pinigų. Antrasis sumanymas buvo statyti promenadą-estakadą virš kopų prieš daugiaaukščius „stiklainius“ Šventojoje, bet projektą nors kažkaip reikėjo su žvejais susieti. Štai tada Palangos valdovai atsigręžė į Šventosios uostą, kuris tuometinei Lietuvos vyriausybei ir Klaipėdos uosto direkcijai buvo kaip rakštis.
Šventosios uoste žvejams atsivėrė nauji horizontai, kai 2019 metais Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių projektų atrankos komiteto posėdyje nuspręsta Palangos miesto administracijos projektui „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ skirti 1,7 mln. eurų paramą. Tikriausiai ir Šventosios atveju tiktų citata iš Žemės ūkio ministerijos rašto prokuratūrai apie valčių ištraukimo vietas Neringoje: „ ...bus sudarytos sąlygos žvejybos verslo plėtrai ir konkurencingumo didinimui...“. ŽŪM informavo, kad Šventosios uoste planuojama pakloti asfalto dangą ir trinkeles, įrengti automobilių stovėjimo aikštelė, inžinierinius tinklus, pastatyti angarą 12 žvejų valčių laikyti.
Projekto įgyvendinimo metu bus įrengta ir sutvarkyta krantinė, pastatytas valčių kėlimo įrenginys ir aikštelė valtims iš vandens ištraukti (slipas). Palanga teletabiško pozityvizmo principu situaciją vertina kaip absoliutų laimėjimą ir paslaptingomis užuominomis kalba apie galimybę uosto vartų molų statybą pateikti kaip aplinkosauginį krantų tvirtinimo projektą. Vertinant paprastai – kol kas ruošiamės statyti automobilių remonto dirbtuves be vartų, taigi negali nei įvažiuoti, nei išvažiuoti. Šventosios uosto atveju – nėra įplaukos kanalo laivams.
Šventoji – nacionalinės svarbos projektas
Šį rudenų Marinistikos centro surengtos apklausos „Šventosios uostas – 2020“ (www.apklausos.lt, apklausos anketa tebėra aktyvi) tikslas buvo išsiaiškinti, kaip plačioji auditorija vertina uosto atstatymo svarbą. Beveik 80 proc. respondentų pripažino, kad uosto atstatymas yra nacionalinės svarbos projektas. 12 proc. respondentų pasirinko atsakymą, kad „Uostas svarbus Palangai“ kaip prioritetinį.
Apklausos dalyviai pripažino, kad uostas svarbus visam regionui, tai turėtų būti vienas iš buriavimo centrų šioje Baltijos jūros pakrantėje. Jau anksčiau pradėjo ryškėti tendencija, kad Lietuvos jachtų savininkai ieško galimybių savo laivus laikyti Latvijos uostuose. Logistikos prasme iš Šiaulių maždaug vienodi atstumai iki Rygos ar Klaipėdos, o tuo metų Rygoje jachtų uostų pasirinkimas yra didesnis.
Municipalinis uostas?
Antruoju klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vertinama Palangos savivaldybės veikla 2018 – 2020 metais perėmus uosto projekto administravimą. Absoliuti dauguma respondentų – 96 proc. savivaldybės veiklą 2018 – 2020 metais vadovaujant uosto atstatymo projektui vertina negatyviai. 71 proc. apklaustųjų mano, kad Savivaldybės veikla rekonstruojant uostą labiau primena politinę savireklamą nei realią veiklą, dar 25 proc. respondentų mano, kad per dvejus metus buvo galima padaryti daugiau.
Interviu metu pastebėta, kad uosto tema buvo eksploatuojama rinkimų į savivaldybę agitacinio vajaus metu, ir politinei reklamai „uosto komponentas“ pridavė svorio. Apklausos dalyvių nuomone, perdavus uosto valdymą savivaldybei buvo lūkesčių, kad reikalai pasikeis į gerąją pusę, tačiau praėjęs laikas parodė, kad realiai visiems projektams Palangos savivaldybei pritrūksta lėšų ir kompetencijos.
Trečiuoju klausimu apklausos rengėjai siekė išsiaiškinti, koks turėtų būti Palangos miesto savivaldybės ir valstybės santykis vadovaujant Šventosios uosto atstatymui.
Tik penki procentai apklaustųjų mano, kad uostas yra Palangos miesto infrastruktūros dalis ir valstybė nėra už tai atsakinga. 94 proc. apklaustųjų mano, kad valstybė turi dalyvauti Šventosios uosto atstatyme. 53 proc. mano, kad valstybė turi susigrąžinti atstatymo projekto valdymą, o 41 proc. teigė, kad valstybė turi skirti finansavimą. Interviu buvo išsakyta mintis, kad Savivaldybės dalyvavimas nepaspartina ir negali paspartinti proceso, o tik didina riziką. Palangai neužtenka galių inicijuoti veiklai, kuri nėra savivaldybės kompetencijoje.
Yra ir daugiau niuansų: uosto atstatymas ir plėtra yra susijusi su gretutinėmis teritorijomis, o Savivaldybė procesų, kurie vyksta šalia uosto, panašu, kad nekontroliuoja. Viena uždaroji akcinė bendrovė prieš kurį laiką sugalvojo privatizuoti tiltą per Šventąją uosto prieigose – ir privatizavo. Kita bendrovė sugalvojo statyti nebe medinius, o mūrinius namelius ginčytinoje teritorijoje – ir pastatė. Kaip tik čia prasideda korupcinė rizika, nes aras žemės prie jūros labai brangus.
Seni geri laikai
Tarpukario Lietuvoje buvo keli dideli susisiekimo su pajūriu infrastruktūros projektai: Kauno-Klaipėdos plentas, geležinkelio linija nuo Šiaulių iki Klaipėdos, Žiemos uostas Klaipėdoje ir Šventosios uostas. Valstybė suprato jūros ir Klaipėdos svarbą, tam skyrė pinigų, ir tik Šventosios uosto statybos nepavyko užbaigti iki šiol. XX amžiaus pirmoje pusėje žvejyba jūroje buvo prioritetinė ūkio šaka ne tik Lietuvoje. Žvejai buvo remiami ir Skandinavijoje, ir Lenkijoje, šalia Šventosios Latvijos Papesciems 30-aisiais praėjusio amžiaus metais taip pat pastatytas uostas. Valstybė skyrė pinigų Šventosios žvejams laivų, gyvenamųjų namų statybai.
1938 metų kovo 12 dieną Lietuvos ministrų kabinetas Šventosios uosto miestelį pripažino kurortu. Miestelio planui parengti buvo sudaryta komisija iš Vidaus reikalų, Finansų ir Susisiekimo ministerijų atstovų. Šventosios uosto žvaigždė užgeso 1940 metų birželio 15 d., kai du sovietiniai laivai naikintuvai ir povandeninis laivas užblokavo Šventosios uostą kartu su jame stovėjusiu Lietuvos karo laivyno flagmanu „Prezidentu Smetona“.
„Registratūros ambrazūros“ sindromas
Pirmasis prieš Šventosios uosto perdavimą Savivaldybei pasisakė Sąjūdžio kalvis, o dabar – garsus visuomenininkas Dionyzas Varkalis, jaunystėje gilinęs šį uostą. Ne visi juo tada patikėjo, bet pritariančių dabar atsirado daugiau. Internete klaidžioja prezentacija, kurioje uosto projektuotojai prieš dešimt metų sudėliojo akcentus: valstybė investuoja į uosto infrastruktūrą, savivaldybė sutvarko uosto prieigas, tada ieškomi investuotojai, kurie investuotų į suprastruktūrą – teminius parkus, olimpinio sporto centrus, vandens pramogų parkus ar dar kažką.
Argumentas paprastas: turint ne visai aštuonių hektarų rezervinę teritoriją gyvenamųjų namų apsuptyje sudėtinga rasti investuotoją, kuris „įbetonuotų“ į molus gal 60 milijonų. Šie pinigai yra svarbūs regionui. Tik regionas – tai ne Palanga, nes su protu nesusipykę Basanavičiaus gatvės verslininkai visai nenori, kad kurorto centras iš Basanavičiaus gatvės palengva dreifuotų link Prieplaukos gatvės Šventojoje, kuri veda į uostą.
Palangos, kaip ir Neringos, plėtros strategija dėliojama į pasaulį žvelgiant pro nedidelio viešbučio registratūros ambrazūrą: yra jūra, todėl lankytojų visada bus. Tai – užprogramuota masinio turizmo problema: milijonai kojų per kelias kurortinio sezono savaites ištrypia žolę, palieka kurortinį mokestį, kalnus šiukšlių ir dingsta kaip miražas iki kitos vasaros. Uostas ir jo prieigos sukuria unikalią galimybę kurti traukos centrus, kurie ne sezono metu būtų tokie pat patrauklūs, kaip ir per vasaros karščius. Šią galimybę realizuoti Palangoje trukdo „registratūros ambrazūros“ sindromas, nes, žvelgiant į pasaulį tokiu kampu, matai svečią prie registratūros ir 20 kvadratinių metrų „basankės“. Pro ambrazūrą toliau nesimato.
Šios vasaros pabaigoje, po trejus metus vykusių statybos-rekonstrukcijos darbų, atidaryta Šventosios centrinė aikštė. Projektuotojai skundėsi, kad projektą koregavo visi savivaldybės darbuotojai, kurie turi nors kokį politinį svorį. Rezultatas – miestelio centre už biudžeto pinigus kartu su aikšte pastatyta dar viena kavinė, kai aplinkui kelių šimtų spinduliu kavinių ir restoranų galima suskaičiuoti ar ne dvi dešimtis. Vietiniai gyventojai smagiai aptarinėja, kas gi toje kavinėje pardavinės kavą.
Uosto gelbėjimo komitetas
Šventosios uosto projektas šiandien lėtai, tačiau nuosekliai laidojamas. Netgi tiesiogine prasme –žuvų turgaus statybos metu planuojama užpilti dalį vakarinio baseino, tačiau šie statybiniai užmojai uosto neatgaivins. Pavyzdžiu galėtų būti broliai latviai, kurie kitapus Latvijos sienos parengė Papėsciems uosto atstatymo koncepciją. Toje koncepcijoje – mažytis uostas šalia didžiulio teminio parko.
Nesunku atspėti, kam lemta būti pagrindiniais šio teminio parko lankytojais, kad ir kokia tema bus pasirinkta. Yra ir alternatyva – Sąjūdžio kalvis jau buvo susiruošęs steigti Šventosios uosto gelbėjimo komitetą. Iš pirmo karto nepavyko. Gal pavyks iš antro – juk be Šventosios uosto mes nenurimsim?
