Soboro kaimyno, Laisvės alėjos pradžios simboliu laikomo ir kadaise žinoto kaip Lapino namo rekonstrukcija beveik baigta. Po daugiau nei aštuoniasdešimties metų atsirado galimybė šiame kultūros paminkle įsigyti privačią nuosavybę, nes paskutinis privatus namo savininkas užfiksuotas dar 1940 m.
„Pastatas turi tiek daug autentiškų detalių, kad net sunku visas išvardinti. Tai vienas ryškiausių „Art deco“ kūrinių Kaune, vaizdas pro langą į Nepriklausomybės aikštę ir Soborą, tai yra senosios architektūros gyvenamosios paskirties pastatas“, – pranešime spaudai pasakoja „Capital Turtas” NT Brokeris Karolis Valenta.
Šio pastato statybos darbai vyksta jau penkiolika metų. Ilgiausiai, beveik keturiolika metų, užtruko suderinti rekonstrukcijos planą, dėl būtinybės išsaugoti ir suderinti autentiškus bei modernius architektūrinius sprendimus. Įgyvendinant projektą buvo visiškai naujai pakeistos pastato inžinerinės sistemos ir įrengtas naujas liftas.
„Pastatas įtrauktas į saugotinų pastatų registrą, todėl turi ilgą saugotinų elementų sąrašas. Jame labai daug detalių, kurias reikėjo atkurti, restauruoti ir integruoti. Pavyzdžiui, laiptinėje autentiški ketiniai „Minervos“ fabriko turėklai su mediniais profiliuotais porankiais, o sienas puošia ornamentinė tapyba. Lauko durys taip pat medinės. Turėjo būti išlaikytos ir autentiškos pastato angos bei fasadas, visa lauko langų aprėminimo fragmentacija“,– pasakoja projekto vystytojas Arūnas Aišparas.
Iš raudonų plytų pastatytas 1750 kv. m namas yra keturių aukštų. Trijose iš jų įkurta 10 skirtingo dydžio butų: mažesni – nuo 40 kv. m, o didžiausias yra 250 kv. m ploto. Kai kurie butai turi balkonus į kiemo ir alėjos pusę. O pirmasis namo aukštas, kaip ir istoriniuose brėžiniuose, skirtas prekybai.
Devyniolikto amžiaus pačioje pabaigoje pastačius Įgulos soborą, priešais jį prestižinėje vietoje esantys sklypai buvo apytuščiai. 1897 m. gydytojas Abelis Lapinas čia įsigijo žemės, kuriai namo projektą parengė ir Centrinį viešbutį projektavęs architektas Nikolajus Andrejevas. Pirmajame namo aukšte esančios patalpos buvo skirtos prekybai – išnuomotos 3 verslininkams, kurie atidarė prabangias krautuves. Antrame aukšte buvo suprojektuotos patalpos privačiai gydymo įstaigai, kurioje veikiausiai dirbo ir pats savininkas.
1923 m. parengtas trečiojo aukšto užstatymo projektas – suplanuoti butai, name įvestas vandentiekis, kanalizacija ir centrinis šildymas. Sumūrytas ir išskirtinis namo bokštelis, kuris suteikė namui solidumo ir tapo jo simboliu, puikiai atpažįstamu ir dabar.
„Viršutinis namo fasadas buvo dekoruotas „Art deco“ stiliaus elementais ir iki šiol šis pastatas laikomas vienu iš įspūdingiausių šio stiliaus atspindžių Kaune. Apatinė namo dalis visada buvo komercinės paskirties, ten kūrėsi prabangios krautuvėlės, tokios kaip batų krautuvėlė ar „Foto-Bazar“, veikė knygynas. Istoriškai antras/trečias aukštai buvo gyvenamieji aukštai, pirmas – komercinis, mes rekonstrukcijos metu tokią struktūrą ir atkūrėme“,– pasakoja projekto vystytojas Arūnas Aišparas.
Lapino namas yra įgavęs ir memorialinį statusą. 1936-1940 metais šešių kambarių butą trečiame aukšte nuomojosi Antanas Merkys, Kauno burmistras ir paskutiniosios Lietuvos vyriausybės pirmininkas.
„A. Merkys „Lapino name“ nuomavosi, net 270 kv. m dydžio butą, kuriame buvo įsirengęs ir savo darbo kabinetą su balkonu. Rekonstruojant pastatą ši milžiniška erdvė buvo atskirta ir padalinta – įrengti du atskiri butai. Vieną iš jų vis dar yra galimybė įsigyti“,– atskleidžia NT brokeris K. Valenta.
