Kaip rašoma sciencealert.com, mokslininkų ir medikų komanda neseniai aprašė vienos leukemija sergančios moters COVID-19 ligos atvejį. Jai nepasireiškė jokie COVID-19 ligos simptomai, tačiau besimpomė moteris net praėjus 70 dienų po pirmo teigiamo koronaviruso testo ji ir toliau skleidė viruso daleles į aplinką.
Šis atvejis yra daug ilgesnis nei tas, kuris buvo prieš tai laikomas rekordiniu: ligoninėje gydomi suaugę žmonės galėjo aplinkinius užkrėsti SARS-CoV-2 virusu, nors jiems liga buvo diagnozuota prieš 20 dienų. Taip pat yra aprašytų atvejų, kai genetinė viruso medžiaga sklido į aplinką praėjus 63 dienoms po pirmųjų simptomų pasireiškimo.
Naujasis atvejo aprašymas turėtų įspėti medikus ir visuomenės sveikatos ekspertus, kad koronavirusu užsikrėtę žmonės be jokių ligos simptomų ir su susilpnėjusia imunine sistema, sergantys onkologinėmis ligomis, gali būti užkrečiami labai ilgą laiką, šiuo atveju – ištisus mėnesius.
„Nors pagal vieną pacientą ką nors ekstrapoliuoti sudėtinga, mūsų duomenys kelia idėją, kad ilgalaikis užkrečiamo viruso skleidimas turėtų kelti susirūpinimą tam tikriems pacientams su nusilpusia imunine sistema“, – savo straipsnyje teigia ligos atvejį aprašiusi mokslininkų grupė.
Skaičiuojama, kad vien Jungtinėse Amerikos Valstijose bent 3 milijonai žmonių turi vienokią ar kitokią diagnozę, kuri silpnina jų imuninę sistemą, tad žmonės yra imlūs infekcijoms. Pavyzdžiui, asmenys, kuriems dėl onkologinių susirgimų yra taikoma chemoterapija arba jeigu jiems buvo persodintas kito asmens organas ir dėl to jiems tenka nuolat vartoti imunitetą slopinančius vaistus.
„Virusui ir toliau plintant užsikrės vis daugiau žmonių su imuniteto sutrikimais. Todėl labai svarbu suprasti, kaip SARS-CoV-2 elgiasi tokioje populiacijoje“, – sakė tyrimo bendraautoris, JAV Nacionalinio alergijų ir užkrečiamųjų ligų virusologas Vincentas Munsteris.
Pandemijos metu tokie virusologai kaip V. Musteris jau kurį laiką išskirtinį dėmesį skiria ilgesnio SARS-CoV-2 skleidimo atvejams. Dabar jau gerai žinoma, kad asmenys su nusilpusia imunine sistema kitus sezoninius koronavirusus geba į aplinką skleisti po kelias savaites.
Panašios savybės nustatytos ir Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (MERS) sukeliančiam virusui – nustatyta, kad šį virusą asmenys su nuslopinta imunine sistema gali skleisti iki mėnesio po užsikrėtimo.
Tačiau besimptomių COVID-19 atvejų kiekis nėra žinomas. Kyla pavojus, kad šie viruso nešiotojai gali užsiimti įprastine kasdiene veikla visiškai nežinodami, kad gali paskleisti virusą ir susargdinti aplinkinius žmones.
Aprašytuoju atveju mokslininkai aptiko, išskyrė ir stebėjo vienos moters SARS-CoV-2 infekciją naudojant PGR testą, kuriam mėginys surinktas nosies ir gerklės tepinėliu. Prieš dešimtmetį 71 metų moteriai buvo diagnozuota lėtinė limfocitinė leukemija – onkologine liga, kuria dažniau suserga vyresnio amžiaus asmenys, ji yra lėtai progresuojanti.
Pirmas SARS-CoV-2 testas jai buvo atliktas kovo 2 dieną, to to, kai ji kreipėsi į medikus dėl stiprios anemijos, kuri yra susijusi su jos onkologiniu susirgimu. Testo atsakymas buvo teigiamas, nors moteris nejautė jokių simptomų. Pirmąjį teigiamą atsakymą ji gavo kovo 2 dieną.
Vėliau jai buvo atlikta net 13 papildomų viruso testų – visi jie buvo teigiami, nors jokių infekcinės ligos simptomų pacientė nejuto. Per tą laikotarpį dukart ji gavo kraujo plazmos iš žmonių, kurie turėjo COVID-19 antikūnių ir pagaliau birželio viduryjejos organizme nebeliko viruso.
Gydytojai negali tiksliai pasakyti, kada konkrečiai ši moteris iš tiesų užsikrėtė koronavirusu, bet įtariama, kad veikiausiai tai įvyko reabilitacijos ligoninėje, kurioje pacientė lankėsi prieš keletą dienų iki diagnozės ir kur vasario mėnesį nustatytas didelis COVID-19 protrūkis.
Iš nosies ir gerklės tepinėlių, kurie buvo renkami visos 15 savaičių trukusios infekcijos metu, tyrėjai nustatė, kad aktyviai į aplinką virusus pacientė skleidė net 70 dienų. Šiek tiek genetinės viruso medžiagos buvo aptikta net praėjus 105 dienoms po pirmojo teigiamo testo.
Turime labai aiškiai atskirti kitus žmones užkrėsti gebančių viruso dalelių skleidimą ir teigiamą koronaviruso testą, kuris aptinka tik viruso RNR fragmentus. Svarbu ir tai, kad šiame tyrime mokslininkai iš tiesų išskyrė gyvybingą SARS-CoV-2 virusą iš kelių tepinėlių – vienas jų buvo paimtas po 70 dienų nuo pirmojo užsikrėtimo patvirtinimo – ir patikrino, ar virusas geba daugintis laboratorinėje ląstelių terpėje, atsakymas buvo teigiamas.
„Tai rodo, kad virusas, kurį pacientė vis dar platino, veikiausiai vis dar galėjo sukelti produktyvią infekciją kitiems su ja kontaktavusiems asmenims“, – teigė tyrimo autoriai.
Taip pat, kai medikai sužinojo apie šį moters atvejį, jie iškart suprato, kad atsirado unikali galimybė patyrinėti, kaip SARS-CoV-2 gali evoliucionuoti tokios ilgos infekcijos metu.
Tyrėjai surašė įvairiu metu paimtų mėginių viruso dalelių genų sekos ir lygino, kaip šios konkrečios pacientės virusas geba keistis cirkuliavimo tame pačiame organizme metu. Tam tikru metu pradėdavo dominuoti skirtingi viruso variantai, tačiau šių variantų kaita buvo didelė ir nė vienas jų nepradėjo dominuoti.
Vėlesni eksperimentai su išskirtu virusu, augintu laboratorinėje žmogaus ląstelių terpėje, parodė, kad šie genetiniai pokyčiai neturėjo įtakos viruso dauginimosi greičiui. Ir nors tai naudingos žinios, dar laukia daug kitų tyrimų.
„Viruso atkaklumo ir ilgainiui įvykstančio pasišalinimo mechanizmų supratimas bus be galo svarbus siekiant skirti tinkamą gydymą ir apsaugoti nuo SARS-CoV-2 užsikrėtimo, nes atkakli infekcija ir ilgai trunkantis užkrėsti galinčių SARS-CoV-2 dalelių skleidimas sutinkami ir dažniau“, – nurodė tyrimo autoriai.
Ir taip, tai yra tik vieno konkretaus atvejo tyrimas, todėl negalima daryti generalizuotų išvadų apie viruso atkaklumą ir jo sklidimą tarp žmonių su sutrikusiu imuninės sistemos veikimu arba vertinant pasveikusių pacientų plazmos efektyvumą gydant aktyviai sergančiuosius, įspėja patys tyrimo autoriai.
Tačiau būtina žinoti, kad tai yra „ilgiausias atvejis, kai kas nors buvo aktyviai infekuotas SARS-CoV-2, tačiau nepatyrė jokių simptomų“. Jie spėja, jog moteris taip ilgai išliko užkrečiama dėl to, kad jos imuninė sistema net nesipriešino virusui.
„Esame turėję panašių atvejų ir su gripu, ir su MERS, kurį taip pat sukelia koronavirusas. Tikimės, kad ateityje pasirodys ir daugiau panašių atvejų aprašymų“, – sakė V. Munsteris.
Svarbu, kad su kiekvienu nauju aprašytu atveju bus įgyjama vis daugiau žinių apie virusą ir jo išsilaikymą žmogaus kūne bei kokiu būdu reikėtų saugoti pačius pažeidžiamiausius mūsų bendruomenių atstovus.
