Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl epidemiologinės padėties šalyje įvesti papildomus ribojimus – nuspręsta nuo penktadienio dviem savaitėms uždrausti visus renginius ir susibūrimus. Tačiau sprendime taikomos išimtys aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir kultūros renginiams: žiūrovų skaičius negalės viršyti 300, o lauke – 400. Renginiuose privaloma laikytis visų nustatytų saugumo priemonių: dviejų metrų atstumo tarp žmonių, užpildant tik sėdimas vietas, dėvint kaukes ir registruojant visus dalyvius.
Veiklą vykdyti gali, bet lankytojų – nė vieno
Fantazijos ir kūrybos namų „Fėjų slėnis“ vadovė Rūta Kirklienė sako, kad Vyriausybės trečiadienį priimti sprendimai dėl renginių ribojimo – dviprasmiški, mat yra paliktos išimtys – vidiniai renginiai gali vykti, tačiau lankytojų srautai visiškai nukrito.
„Realiai galime vykdyti veiklą, bet negalime pretenduoti į subsidijas nei kažko tikėtis, nes valdžia yra visiškai nepasiruošusi šiai antrai bangai, nors turėjo apsčiai laiko.
Kas iš to, kad galime dirbti, jei visi žmonės yra prigąsdinti, kad niekur neitų. Mes sėdime ir viena kitai vaidiname. Buvo tokių savaitgalio dienų, kai neateidavo nė vieno žmogaus. Šiandien vaikų atostogos, turime spektaklių, dirbtuves, o pas mus nėra nė vieno žmogaus. „Deginame“ elektrą, vėdiname, kondicionuojame, viską šildome ir laukiame žmonių. Kaip niekas neina, taip niekas neina“, – pasakoja ji ir priduria, kad vaikų žaidimų kambarys taip jau gyvena kelias savaites.
„Fėjų slėnis“ Vilniuje duris atvėrė prieš pusantrų metų, tad, kaip tikina vadovė, finansinių rezervų įmonė nėra sukaupusi. Palyginus su praėjusiais metais, „Fėjų slėnio“ apyvartos krito 3 kartus.
„Kokie rezervai? Kokie verslai gali turėti „lašinių“, kai yra investavę didžiulis pinigus. Mūsų investicija – daugiau nei 150 tūkst. Eur nuosavomis lėšomis ir šiek tiek kredito – apie 20 tūkst. Eur. Tikėjomės jas per kažkiek laiko atpirkti, o dabar tokioje situacijoje esame įkaitais.
Per praeitą bangą buvo galimybė nusikelti kredito grąžinimą, bet nuo lapkričio jau prasideda kredito mokėjimas, o pajamos – kritusios. Reikia mokėti nuomą, išlaikyti darbuotojus – mokėti atlyginimus. Esame palikti ramiai numirti“, – sako R. Kirklienė.
Valdžia – visiškai nepasiruošusi šiai bangai
Anot jos, kūrybos namai tokioje situacijoje – be lankytojų – dar galėtų tempti porą mėnesių, vėliau jau teks užverti duris. Prieš pandemiją „Fėjų slėnis“ turėjo 5 darbuotojus, dabar beliko 4. Vadovė sako nežinanti, ką reikės daryti su darbuotojais, norėtų juos išleisti į prastovas ir gauti subsidijas, bet tokios galimybės šiuo metu neturi.
„Fėjų slėnio“ vadovė mano, kad visi valdžios sprendimai atsiremia į tai, kaip tik nemokėti verslui: priimama įvairių išimčių, tad dalis verslo turi toliau turi dirbti, nors lankytojų nėra.
„Jeigu toliau taip bus, darbuotojai neteks darbų, eis į Užimtumo tarnybą, kur gaus išmokas, tada valdžia turės mokėti dar daugiau, negu dabar suteikus laikinai subsidijas. Valdžia šiai bangai yra visiškai nepasiruošusi. Praneša, kad uždaro ar riboja, o kas toliau? Ką dabar daryti – atleisti žmonės, užsidaryti, laukti?
Galėjo sukurti sistemą: yra tiek susirgimų atvejų – darome taip, jeigu pasiekėme tiek atvejų – imamės to. Iškart verslas gautų konkrečią žinutę: uždarome, bet bus mokamos subsidijos, dengiamos nuomos ir pan. Tada žinotume, bent ką daryti, – ar jau bankrutuoti, ar dar bandyti išgyventi“, – sako R. Kirklienė.
„Geriau kelis mėnesius valdžia uždarytų visus renginius ir mokėtų subsidijas konkrečioms sritims, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir kultūriniai objektai. Kultūros įstaigos nuotoliniu būdu dirbti negali“, – pabrėžia ji.
Bilietų gali parduoti trigubai mažiau
Netoliese įsikūrusio teatro vaikams „Pradžia“ situacija – panaši: nors lankytojų turi, tačiau dėl įvestų ribojimų renginiams bilietų parduodama trigubai mažiau nei anksčiau. Teatras kiekvieną savaitgalį dirba su renginiais, spektakliais šeimoms su mažais vaikais.
Kaip pasakoja teatro įkūrėja, vadovė ir prodiuserė Aušra Paukštytė, teatras nejaučia lankytojų trūkumo – kiek bilietų pasiūlo, tiek ir parduoda. Tačiau didžiausia bėda – mažėjantis plotas, mat atitinkamai mažėja ir parduodamų bilietų skaičius bei pajamos. Dėl 2 metrų atstumo išlaikymo tarp skirtingų šeimų vietoje 60 bilietų šiuo metu teatras gali parduoti tik 18.
Teatras „Pradžia“ yra socialinis verslas, viešoji įstaiga. Tai reiškia, kad organizacija nesiekia pelno, visos gaunamos pajamos – iš bilietų pardavimo.
„Labai skiriamės nuo valstybinių teatrų, kurie gauna dotacijas, turi įgyvendinti projektus. Jų problemos – visai kitos. (...) Neturime jokio „riebalo“, viską, ką uždirbame, grąžiname – keliame atlyginimus, kuriame naujus dalykus ir pan.
Visi rezervai baigėsi, šis mėnesis – paskutinis, viską susimokame, sąskaita lieka tuščia“, – pasakoja ji ir priduria, kad šiandien teks skaičiuoti atstumus ir kiek teks visiems darbuotojams sumažinti atlyginimus, kad išeitų susimokėti už nuomą.
Nustebino, kad neuždarė
„Nauji ribojimai per daug nenustebino. Nustebino tai, kad mus paliko, neuždarė. Problema – retorika: „Niekur neikite, bet dirbti galite.“ Kadangi mums leidžiama dirbti, negalime nedirbti. Jeigu savavališkai sakome, kad mūsų 17 žmonių komandai nėra saugu dirbti, užsidarome, iškart ir bankrutuojame, nes yra ir nuoma, atlyginimai, paskolos, o pajamų nėra“, – sako A. Paukštytė, tačiau pažymi, kad labai pasisekė su patalpų nuomininkais, mat pavyko susitarti dėl nuolaidų nuomai.
Pašnekovė akcentuoja, jog geriau verslus uždarytų ir suteiktų paramą, mat dabar tenka laukti nežinioje: „Mano, kaip vadovės, lūkestis – jei mus visai uždarytų, tada visi jaučiamės saugiai, atsiranda minimalių kompensavimų, kurie leidžia toliau gyventi.“
„Suprantama, kad reikia riboti, viskas gerai, tačiau turi būti ir parama – „štai ką jums siūlome“. Arba tegul pasako, kad nieko nesiūlo, daug pigiau yra dabar bankrutuoti, negu tris mėnesius laukti, sukti skolų skaitliuką ir užsidaryti“, – priduria mažųjų teatro vadovė ir viliasi, kad paramos mechanizmai anksčiau ar vėliau bus įjungti.
Taiko daug saugumo priemonių, bet vis tiek nesijaučia saugiai
Anot jos, šiuo metu teatras „Pradžia“ – unikalioje situacijoje – žiūrovai noriai perka bilietus į spektaklius, o aktoriai nori toliau dirbti.
„Šį savaitgalį, kai prasidėjo šimtiniai COVID-19 atvejai, patys pasijutome nejaukiai. asmeniškai pajutusi paniką pasiūliau visiems bilietų turėtojams juos išsikeisti į dovanų kuponus. Parašėme viešą žinutę: jeigu jausitės nejaukiai, galite neateiti, kai viskas pasibaigs, galėsite panaudoti dovanų kuponus. Beveik niekas neatsisakė, tik keli išsikeitė bilietus į kuponus. Per tą laiką surinkau dvigubai daugiau žiūrovų, kurie norėtų dalyvauti vietoje tų, kurie grąžino bilietus. Noras dalyvauti, mano nuostabai, yra labai didelis“, – apie praėjusį savaitgalį pasakoja A. Paukštytė.
Vis dėlto teatro vadovė pripažįsta, kad ir ji pati, ir teatro aktoriai jaučiasi tarsi kalti, kviesdami lankytojus ir reklamuodami spektaklius, mat patys nesijaučia itin drąsiai, nors taiko įvairių saugumo priemonių.
Nuo pat sezono pradžios buvo laikomasi 2 metrų atstumų tarp šeimų, kruopščiai dezinfekuojami visi kampai, priemonės ir durų rankenos. Suaugusieji viso renginio metu dėvi kaukes, darbuotojai – kaukes arba skydelius. Visiems žiūrovams ir darbuotojams matuojama temperatūra. Jei yra naudojamos priemonės, jos pateikiamos kiekvienai šeimai individualiuose maišeliuose ir po to keliauja į spirito vonias. Teatras atsisakė interaktyvių dalių spektakliuose, kad aktoriai neitų į kontaktą su vaikais.
„Ir vis tiek negalime garantuoti, kad užtikriname šimtaprocentinį saugumą. Patys nesijaučiame labai drąsiai ir saugiai“, – pripažįsta pašnekovė.
Likus valandai iki pasirodymo, kartais tenka jį atšaukti
„Vienu metu turėjau simptomus ir galvojau, kad sergu. Paskaičiavau 14 dienų kontaktus, apie 40 renginių Vilniuje ir Kaune būtų turėję nebeįvykti, nes tiek turėjau susitikimų per pastarąsias dvi savaites“, – prisimena A. Paukštytė.
Pašnekovė priduria nežinanti kaip dėlioti ir gruodžio mėnesio repertuarą, mat paskutinę minutę atkritus vienam iš kolektyvo narių gali tekti atšaukti dalį renginių.
„Turime 10 pasirodymų, kuriuos kiekvieną mėnesį parodome. Dabar yra atvejų, kai likus valandai iki renginio, kažkas sužino, kad turi saviizoliuotis, ir renginys yra atšaukiamas. Įgyvendinti visą mėnesio repertuarą praktiškai nėra įmanoma, nes vis tiek kas nors gali susirgti ar turėti kontaktą su sergančiuoju.
Mūsų kolektyve – daug žmonių, jei vienas varžtelis iškrenta, visas renginys negali įvykti. Tada prasideda bilietų grąžinimai, viskas – į minusą“, – pasakoja teatro „Pradžia“ vadovė.
