Apie 60 proc. suaugusio žmogaus kūno sudaryta iš vandens, kiekvienai kūno ląstelei reikia vandens, kad ji galėtų funkcionuoti. Vanduo – lubrikantas sąnariams, per prakaitavimą ir kvėpavimą jis reguliuoja kūno temperatūrą, padeda šalinti toksinus ir kt. organizmo veiklos produktus.
Be vandens žmogus gali išgyventi kur kas trumpiau nei be maisto – apie savaitę, o esant dideliam karščiui – neabejotinai dar trumpiau.
Iš esmės savaitė be vandens – gana drąsus skaičiavimas, realiai tai būtų trys–keturios dienos be vandens.
„Esant vidutinei oro temperatūrai, žmogus neatsigėręs gali išbūti apie 100 valandų, – „Fox“ aiškino Duke universiteto mokslininkas Claude Piantadosi. – Jei yra vėsu, be vandens įmanoma išbūti ilgiau. Po tiesioginiais saulės spinduliais be vandens ištvertumėte trumpiau.“
Dehidracijos pavojus
Mūsų kūnai nuolat praranda vandenį, toli gražu nepakanka stiklinės vandens per dieną, kad atstatytume organizme balansą. Vandens netenkame prakaituodami, atlikdami gamtinius reikalus, netgi kvėpuodami.
„Esant ekstremalioms sąlygoms, suaugęs žmogus per valandą gali išprakaituoti 1,5 litrą vandens, – rašoma M. Packerio straipsnyje 2002 m. leidinyje „Scientific American“. – Jei prarasto vandens nekompensuosite, stipriai sumažės skysčių organizme ir gali sumažėti kraujo kiekis.“
Jei organizme cirkuliuoja per mažai kraujo, kraujospūdis gali sumažėti iki gyvybei pavojingo lygio. Nustojus prakaituoti, kyla kūno temperatūra.
Dehidracija, kuri sukelia daugiau nei 10 proc. kūno svorio sumažėjimą, yra pavojinga sveikatai, nesiimant priemonių, žmogus gali mirti, teigia Rochesterio universiteto Klinikinės ligoninės medikai.
Vandens šaltiniai
Kažkiek vandens gauname su maistu, tačiau patikimiausias ir tinkamiausias šaltinis – vanduo, rašoma Nacionalinio sveikatos instituto interneto svetainėje.
Sultys, pienas ir pan. taip pat aprūpina organizmą skysčiu. Skysčius iš kūno šalina alkoholis – jis sukelia dažnesnį šlapinimąsi.
