Pasak jo, daugiau nei 40 proc. gyventojų turi vieną ar daugiau giminaičių, tiesiogiai priklausomų nuo jų pajamų. Trys iš keturių (76 proc.) su savo artimaisiais nėra aptarę situacijos, jei vienas negalėtų toliau prisidėti prie bendro šeimos biudžeto.
„Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu. Daugelis gyventojų su savo partneriais ar kitais šeimos nariais nenoriai kalba apie tai, kaip reikėtų tvarkyti finansinius reikalus ištikus nelaimei“, − pranešime teigė „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziatas.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (27 proc.) pripažįsta, kad likę vieni šeimoje arba užklupus lėtinei ligai, kuri neleistų toliau dirbti visu krūviu, kasdienes išlaidas galėtų padengti nuo vieno iki trijų mėnesių.
Lietuvos gyventojai yra kiek geresnėje padėtyje negu Latvijos ar Estijos, kur finansiškai priklausomų artimų žmonių yra daugiau kaip pusė – atitinkamai 52 proc. ir 55 proc. Nei santaupų juodai dienai, nei gyvybės draudimo neturi 29 proc. latvių ir 24 proc. estų.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų centras SKDS. Jos metu Lietuvoje apklausta 1015, Latvijoje – 1005, Estijoje – 1011 nuolatinių gyventojų nuo 19 metų.