Delfi žiniomis, P. Dabužinskas negyvas rastas savo paties namuose spalio 3 dieną. Paskutinis Povilo įrašas socialiniame tinkle „Facebooke“ pasirodė rugsėjo 2-ąją.
Jau anksčiau skelbta, kad gyvenimas Povilo nelepino – jis augo vaikų namuose. Iki pilnametystės vyras niekada neturėjo nuolatinių globėjų, šeimos jį pasiimdavo savaitgaliui ar vasarai. Tapęs pilnamečiu Povilas kurį laiką net gyveno gatvėje. Nepaisant to, vyras sugebėjo atsistoti ant kojų ir tapo bendrosios praktikos slaugytoju. Juo jis dirbo ir Palangos greitojoje pagalboje, ir gyvendamas Vokietijoje.
Kiek vėliau Povilas išgarsėjo „Facebooke“ – socialiniame tinkle vyras gerbėjus džiugindavo tiesioginėmis transliacijomis. Dėl šio savo pomėgio lietuviškojo interneto įžymybė buvo atsidūręs ir televizijos laidose, ir naujienų portaluose.
Draugas Povilas: iš gyvenimo jis paėmė viską, ką galėjo
Iš Šiaulių kilęs Povilas Vainutis internete išgarsėjusį bendravardį Povilą pažinojo dar prieš jo populiarųjį pomėgį socialiniuose tinkluose.
„Povilą pažinojau bent 10 metų. Lankydavausi pas jį svečiuose Palangoje, o jis – pas mane. Mano bute jis yra daręs tiesioginę transliaciją. Nesusitikdavome labai dažnai, nes mus skyrė atstumas, tačiau tikrai palaikėme ryšį, buvome draugai“, – pasakojo jis.
Pasiteiravus, ar šioji nelaimė buvo netikėta, pašnekovas patikino, kad žinia apie bičiulio netektį jam buvo labai nemaloni, tačiau pačiam Povilui tai esą neturėjo būti staigmena.
„Aš, kiek jį pažinojau, jokio netikėtumo tikrai neturėjo būti. Povilas pats dirbo medicinos srityje, jis buvo labai protingas žmogus. Tačiau jis nebuvo linkęs aptarinėti savo sveikatos problemų su kitais. <...> Bet net ir sunkiausiu metu Povilas sakydavo, kad dar tikrai nesiruošia mirti, juk jam buvo vos 39-eri“, – sako velionio draugas.
„Jis griežtai savęs neribojo, mėgavosi šia diena“, – pridūrė pašnekovas.
Paskutiniuose P. Dabužinsko „Facebooko“ įrašuose matyti nerimą keliančios žinutės. Vyras viešai teiravosi, gal kas nors jam galėtų atvežti maisto produktų, nes pats to dėl prastos sveikatos padaryti negalėjo. Tačiau jo bendravardis bičiulis tikino, kad Povilas vienišas neretai būdavo savo noru.
„Nesupraskite klaidingai. Jis tikrai nebuvo užmirštas, jis turėjo daug draugų, pažįstamų ir internetinių pašnekovų, su kuriais ne tik bendraudavo, bet ir gaudavo iš jų pagalbos. Povilas pats buvo su charakteriu – tą, manau, ir jo transliacijas žiūrėję žmonės matė. Jis bet ko neprisileisdavo. Net jei susidarydavo įspūdis, kad bendrauja laisvai su visais, realybėje buvo kiek kitoks, prie jo artimiau prieiti būdavo sunku. Jis turėjo charakterį, mokėjo atstumti žmones, kad šie atitoltų nuo jo“, – Delfi tikino jis.
Povilas svarsto, kad taip vyriškis tarsi saugojo save, nes nuo pat vaikystės gyvenimas jį vėtė ir mėtė.
Pastaruoju metu P. Dabužinskas gyveno Panevėžyje. Paskutinį kartą draugai matėsi prieš karantiną. O vėliau susitikti jau tapo sudėtinga.
„Jam nieko pasakyti negalėdavai. Povilas buvo su charakteriu. Atrodo, kad kuo arčiau prie jo prieisi, tuo labiau nutolsi, nes atstumdavo. <...>
Jis buvo pozityvus, gal kiek egocentriška asmenybė. Manau, mes, vieniši žmonės, tokie būname neretai. Norisi dėmesio sau. Jis tą bruožą turėjo labai ryškų. Beje, aš ir pats jį turiu, žvelgdamas į Povilo charakterį matau ir save patį. Paskutinėmis gyvenimo dienomis, kai niekas dar net neįtarė nelaimės, jis pradėjo labai ryškiai gyventi. Jau anksčiau nebuvo blankus, bet pastaruoju metu ši jo savybė dar labiau išryškėjo. Mėgo juvelyrinius gaminius, auksinius papuošalus, blizgančius drabužius.
Mėgo dėmesį, jam jis labai patiko, todėl ir darydavo tiesiogines transliacijas. Taip būdavo visada. Kai mes susipažinome, „Facebooke“ tarp mūsų net nebuvo labai populiarus, tačiau ir tada jis mėgo atkreipti į save žvilgsnius. Pavyzdžiui, mėgo bendrauti su šalies garsenybėmis. Pamenu, kai Nelly Paltinienė dar buvo gyva, jis jai įteikė didžiulę gėlių puokštę, didesnę už jį patį, o visa salė plojo iš susižavėjimo. Jam tai patiko. Jis labai mėgo scenos žvaigždes. Kartą yra ant scenos užlipęs kartu su Inga Valinskiene, nežinau, kaip jam tai pavyko, bet taip buvo. Povilas bendravo ir su Vitalija bei Monika Katunskytėmis. Tas buvimas šalia garsių, nusipelniusių žmonių jam leido pasijusti pakylėtam. Kai pagalvoji, o kas jam beliko? Juk jis neturėjo šeimos, tėvų, vaikų – nieko. Kas belieka? Tik mėgautis gyvenimu ir daryti tai, kas džiugina“, – svarstė pašnekovas.
Nors žinia apie draugo mirtį Povilą šokiravo, jis mano, kad tai parodo dažną problemą dabartinėje visuomenėje.
„Žinoma, buvo šokas. Bet žinote, ką tai parodo? Parodo vienišų žmonių problemą, kuri yra šiuolaikiniame pasaulyje labai opi. Jeigu tu artimai nebendrauji su giminėmis, esi vienišas – neaišku, kada ir kas ras tave ir kokios būsenos. Vienišu tapusio žmogaus ir charakteris pasikeičia, tarsi dar labiau nuo savęs atstumi žmones.
Tiesa, jis nebuvo visiškai užsidaręs žmogus, mėgo bendrauti, keliauti automobiliu, dirbo slaugytoju – buvo gyvas žmogus“, – sako bičiulis.
Paskutiniais metais P. Dabužinskas, pašnekovo žiniomis, nedirbo.
„Net jeigu ir juto, kad ateina paskutinioji, žinant jo charakterį, jis iš gyvenimo paėmė viską, ką galėjo. Stengėsi nepasiduoti liūdesiui“, – tikino P. Vainutis.
Bičiulis Anatolijus: mirtis netikėta, bet šokiravo visai kas kita
Kitas P. Dabužinsko bičiulis ne tik su juo palaikė artimą ryšį, o ir yra kartu gyvenęs Anglijoje.
„Paskutinį kartą su juo teko bendrauti rugpjūčio 29-ąją. Labai jautėsi iš balso, kad jam negerai, – tiek emociškai, tiek fiziškai. Buvo daug kalbama apie sveikatą, gyvenimą ir ateitį. Labai džiaugiausi, kad jis sveiksta, nors giliai jaučiau, jog tarsi čia jau nebe Povilas kalba: buvo piktas, emocingas ir nebe tas linksmuolis, greičiau pesimistas“, – pastebėjo jis.
„Nustebau pamatęs jo įdėtą skelbimą, kuriame – nufotografuotos aštuonios pakuotės įvairių stiprių vaistų. Šalia jis parašė: „Atiduodu kam reikia pastiprinti sveikatą, nes man jų nebereikia.“ Tuomet man dar labiau sukilo nerimas. Aišku, vakar patikrinau dar kartelį jo profilį ir šis skelbimas keistu būdu jau buvo pašalintas. Liko tik tas, kur jis rašė, kad yra neįgalus ir reikalinga pagalba dėl maisto į namus. Tai buvo rugsėjo 2 diena. Ir viskas. Daugiau su juo nebeišėjo susisiekti“, – sakė pašnekovas.
Žinia apie Povilo mirtį Anatolijui buvo šokiruojanti.
„Buvo netikėta, bet mane ištiko šokas ne dėl to, kad jis iškeliavo anapilin <...>. Mane šokiravo, kad niekas net nesugebėjo jo aplankyti, palaikyti kaip žmogaus, padėti namuose su maistu. Aš pats gyvenu Anglijoje jau daugiau nei 7 metus. 2015 metais Povilas, jau būdamas Anglijoje, <...> paprašė manęs pagalbos, aišku, neatsakiau.
Aš jį pas save į namus priėmiau, antrame aukšte kambarį su terasa daviau. Suradau darbą, dirbo desertų fabrike, darbas buvo šiltas ir nesunkus. Jis buvo viskuo patenkintas, mes jį vadindavome saule dėl jo švytinčios šypsenos, pozityvumo ir šilumos“, – pasakojo pašnekovas.
„Jis buvo geras, linksmas, labai pozityvus žmogus, geras virėjas ir labai tvarkingas. Visą laiką svajojo apie Vokietiją ir 2016 metais ten išvyko. Labai dėl jo džiaugiausi, galvojau, kad žmogui visa tai bus tik į gerą, pakeis aplinką <...>.
Paskutinį kartą Povilas atrodė lyg užsidėjęs linksmumo kaukę, nors akyse aiškiai matėsi skausmas, pagalbos šauksmas. Labai gaila, kad mes toli, ir dar tas nelemtas koronavirusas. Labai norėjau atvykti pas jį, bet nesuspėjau padėti.
Ilsėkis ramybėje, mano mielas drauge. Labai trūksta tavęs, tavo juoko, šypsenos. Sudie, Poviliuk. Liksi amžinai gyvas mūsų širdyse“, – jautriai pokalbį užbaigė A. Borovičius.
Pasipiktino draugais prisistačiusių asmenų poelgis
Iškart pasirodžius šiam straipsniui, į Delfi kreipėsi pasipiktinusi moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri nupiešė visai kitokį P. Vainučio bei A. Borovičiaus veidą.
„Nustebino tų dviejų vadinamų draugų pasisakymai. Kur jie buvo, kai Povilui pagalbos reikėjo? Nė vieno šalia nebuvo, o dabar jau pradeda lįsti „draugai“. <...>
Jiems buvo rašyta prieš metus laiko, kad Povilui blogai ir t.t. Nesureagavo. „Facebooke“ mes Povilui rinkome pinigus, ieškojome žmonių, kas jam maistą vežiotų. Ir šį kartą mes visi „Facebooke“ sukilome, kad Povilas būtų padoriai palaidotas. Šitų dviejų „draugų“ nebuvo, neišlydėjo jo ir į paskutinę kelionę“, – tikino moteris.
Anglijoje gyvenantis A. Borovičius Delfi teigė, kad atvykti į Lietuvą ir atsisveikinti su velioniu jam nepavyko dėl šiuo metu pasaulį sujaukusio koronaviruso. P. Vainutis taip pat sakė, jog paskutinį kartą su bendravardžiu gyvai bendravo dar prieš karantiną, o po to susitikti jau tapo sudėtinga.
