„Creditreform Lietuva“ ir „SME Finance“ pranešime nurodoma, kad per metus, t.y. lyginant su 2019 m. rugpjūčiu, įmonių turto areštų aktų skaičius sumažėjo 300 vnt., o pradėtų bankroto procedūrų skaičius sumažėjo 459 vnt.
Tarp devyniolikos Lietuvos ekonomikos sektorių rugpjūtį nebuvo nei vieno sektoriaus, kur būtų fiksuojamas turto areštų skaičiaus prieaugis: trijuose sektoriuose turto areštų skaičius per metus nepasikeitė, o 16-oje sektorių fiksuojamas turto areštų aktų metinis nuosmukis.
Analogiška situacija stebima ir bankrotų procedūrų statistikoje: palyginti su 2019 m. rugpjūčiu, 15-oje iš devyniolikos Lietuvos ekonomikos sektorių yra fiksuojamas metinis pradėtų bankrotų procedūrų nuosmukis.
Skatinimas padėjo
Anot „SME Finance“ rizikos vadovo Rolando Ročiaus, ganėtinai didelės įtakos mažėjančiai turto areštų bei bankrotų dinamikai Lietuvoje turi ES mastu įgyvendinami platūs ekonomikos skatinimo priemonių planai bei prasidėjęs Lietuvos ekonomikos atsigavimas nuo Covid-19 padarinių.
„Detaliau įvertinus duomenis, galima pastebėti, kad pagrindiniai Lietuvos eksporto lokomotyvai – apdirbamoji gamyba bei transportas – rugpjūtį buvo tarp lyderių tiek pagal turto areštų aktų, tiek pagal pradėtų bankroto procedūrų metinį nuosmukį.
2020 m. rugpjūtį transporto sektoriuje turto areštų aktų įregistruota 40 vienetų mažiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį, o bankrotų procedūrų skaičius sumažėjo 50 vnt.
Pramonėje bankrotų procedūrų skaičius yra 31 vnt. mažesnis nei pernai, o turto areštų aktų įregistruota 21 vnt. mažiau nei pernai. Panašu, kad Lietuvos eksportuotojų partneriai išorės rinkose gavo skatinimų priemonių išmokas, kas padėjo jiems laiku atsiskaityti su Lietuvos verslu. Laiku gauti pinigai iš išorės rinkų atitinkamai pakoregavo žemyn bankrotų ir turto areštų statistiką minėtuose sektoriuose Lietuvoje, kadangi Lietuvos verslai sugebėjo laiku padengti savo įsipareigojimus partneriams“.
„Kitas svarbus aspektas – prasidėjęs laipsniškas atsigavimas Lietuvos ekonomikoje. Pavyzdžiui, rugpjūtį lyderis pagal metinį turto areštų aktų ir bankrotų procedūrų skaičiaus nuosmukį buvo mažmeninės prekybos sektorius, kur jau nuo gegužės mėnesio yra fiksuojamas metinis pardavimų augimas.
Pavyzdžiui, liepą metinis mažmeninės prekybos apyvartos augimas Lietuvoje siekė beveik 8 proc., o ne pirmo būtinumo prekių segmente mažmeninės prekybos apyvarta lyginant su 2019 m. liepa išaugo 11 proc. Skaičiai rodo, kad mažmeninės prekybos sektorius šiuo metu yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos atsigavimo garvežys – atitinkamai čia fiksuojamas ir didžiausias turto areštų ir bankrotų procedūrų nuosmukis. Pavyzdžiui, lyginant su 2019 m. rugpjūčiu, turto areštų aktų skaičius mažmeninės prekybos sektoriuje nukrito 63 vnt., o bankrotų procedūrų skaičius sumažėjo net 158 vnt.“, – teigia R. Ročius.
Tendencijos – pozityvios
„Tokia pozityvi statistika aukšto neapibrėžtumo laikotarpiu taip pat signalizuoja apie bendrą Lietuvos verslo brandą ir didesnį konstruktyvių derybų prioritetą, naudojant teisines skolų atgavimo priemones tik kaip paskutinį galimą įrankį. Dėl šios priežasties laikinų sunkumų patiriančioms įmonėms ženkliai išauga tikimybė nesukelti kreditorių panikos ir sniego gniūžtės efekto“ – reziumuoja R. Ročius.
Anot „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko, teisiniai niuansai taip pat turėjo didelės įtakos metiniam bankrotų ir turto areštų skaičiaus kritimui.
„Šalia ekonomikos atsigavimo ir plataus masto ekonomikos skatinimo priemonių Europoje, didelės įtakos bankrotų ir turto areštų skaičiaus mažėjimui Lietuvoje turi ir teisiniai aspektai.
Statistika aiškiai rodo, kad karantino metu Lietuvoje priimti teisės aktai, kurie riboja galimybes skelbti įmonių bankrotą (viso karantino metu ir tris mėnesius po jo, t.y., iki šių metų rugsėjo 17 d.), ir toliau stipriai daro įtaką bankrotų statistikai Lietuvoje. Kadangi bankroto procedūros Lietuvoje išlieka apribotos, tai atitinkamai mažina ir bankrotų dinamiką Lietuvoje. Taip pat galima spėti, kad pinigų injekcijos iš Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių taipogi kiek pagerino atskirų įmonių finansų rodiklius ir leido joms tęsti veiklą išvengiant bankroto.“
Nors, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu, neatsirado nei vieno sektoriaus, kur būtų fiksuojamas didesnis turto areštų orderių skaičius, bankrotų statistikoje yra 2 sektoriai, kur per metus bankrotų procedūrų skaičius išaugo. Per metus bankrutuojančių įmonių elektros, dujų, garo tiekimo sektoriuje išaugo 4 vnt., o finansų sektoriuje – 1 vnt.
„Creditreform Lietuva“ direktorius S. Žilinskas mano, kad šie bankrotai greičiausiai dar ikikarantininių poslinkių rinką palikusiose įmonėse pasekmė, o pandemija, tikėtina, buvo tik dar vienas argumentas daugiau nebetęsti verslo.
