Apie privatų skrydį išsinuomotu lėktuvu kartais pasvajoja daugelis, bet ne kiekvienas žino, kad tokiomis paslaugomis mėgaujasi vis daugiau lietuvių.

„Į Nidą tik per vieną valandą! Pasiek Lietuvos pajūrį greitai ir patogiai Tik Jums patogiu metu, ir tik Jums skirtu lėktuvu!“ – skelbiama orlaivius nuomojančios bendrovės socialiniuose tinkluose. Greita ir neįprasta kelionė į Lietuvos pajūrį sulaukė gana didelio lietuvių susidomėjimo, žmonės teiravosi, kiek kainuoja tokia pramoga.

Anot skrydžio organizatorių, skrydis Vilnius-Nida-Vilnius kainuoja 700 eurų. Lėktuvas talpina 4 žmones, įskaitant pilotą, tad trims keleiviams tektų sumokėti po kiek daugiau nei 230 Eur. Skrydžius vykdančios bendrovės „Airhub“ atstovė Renata Kudabaitė teigia, kad panorėjus galima skristi ne tik į Nidą, bet ir aplink pasaulį, o susidomėjimas šia paslauga tikrai nemažas.

„Esame pilotų ruošimo centras, kurio pagrindinė veikla yra tiek privačių, tiek komercinių pilotų ruošimas, bet taip pat esame ir orlaivių nuomos kompanija. Tokie nauji orlaiviai kaip mūsų ne kartą yra skridę per Atlantą, tad viskas priklauso nuo žmonių noro. Tokios tolimos kelionės nėra paklausios tarp lietuvių, bet stebime vis didėjančią privačių skrydžių paklausą tokiomis kryptimis kaip Nida, Palanga, Talinas, Saremos sala, Ryga, Berlynas ir pan.

Privatūs skrydžiai į Nidą – tai mūsų studentų idėja. Mūsų studentai turi galimybę vykdyti mokomuosius skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto, ir, pripažinkime, kad tai yra ypatingai svarbi, o kartu ir labai smagi pilotavimo patirtis. Vieno iš tokių skrydžių metu ir gimė sumanymas, kad būtų puiki mintis skraidyti į Nidą, derinant mokymus su pramoga. Iš tiesų, visas mokymo kursas piloto mėgėjo licenciją įgyti yra labai smagus ir įdomus procesas“, - Delfi pasakoja R. Kudabaitė.

Pasak R. Kudabaitės, šiuo metu, sumažėjus reguliarių skrydžių pasiūlai, bendrovė sulaukia didelio susidomėjimo iš norinčiųjų išmokti pilotuoti privačius orlaivius ar net įsigyti tokio tipo lėktuvus.

„Žmonės skrenda į komandiruotes, šeimos atostogų ir jaučiasi saugūs, nes nėra kitų keleivių, išskyrus juos pačius ar šeimos narius. Taip pat nusileidimui jie gali rinktis aerodromus/aeroklubus, esančius arčiausiai tikslaus adreso, kas yra labai patogu ir taupo laiką, išvengiama didžiųjų oro uostų ir nereikalingų kontaktų su kitais keleiviais“, - privalumus vardijo ji.

Norintieji keliauti į Lietuvos pajūrį ar kitą miestą su savimi gali pasiimti ir bagažą. Orlaivio svorio paskirstymas derinamas prieš kiekvieną skrydį. Priklausomai nuo skrendančių skaičiaus ir maršruto, galima vežtis iki 20 kg bagažo.

Tiesa, keleiviams oro uoste teks praeiti visas įprastines patikras, bet tai vyksta atskirame patikros poste, kur nėra keleivių. Todėl, pasak vežėjų, viskas trunka daug operatyviau ir saugiau.

Pasaulį kaustant COVID-19 pandemijai, skrydžiai privačiais orlaiviais vilioja įvairius žmones, nuo kelionių entuziastų, kurie nori keliauti kažkur pailsėti bei domisi pilotavimu, iki bankininkų, advokatų ar daktarų, kuriems reikia keliauti darbo reikalais ir planuoja įsigyti tokius orlaivius asmeninėms reikmėms. Tačiau bendrovės atstovė neslepia – įmonės pagrindinis tikslas – pritraukti kuo daugiau norinčių įgyti piloto mėgėjo licenciją.

„Norintiems nusigauti nuo taško A iki taško B, mes turime galimybę pasiūlyti išsinuomoti orlaivį, ir jie su pilotu ar instruktoriumi susidėlioja maršrutą ir kelionės tikslus pagal savo poreikius. Mūsų tikslas pritraukti kuo daugiau žmonių, kurie nori įgyti piloto mėgėjo licenciją, vėliau nuomotųsi ar pirktų orlaivius, galėtumėm juos aptarnauti, o gal net norėtų persėsti į privatų reaktyvinį orlaivį.“

Piloto licenciją turintys asmenys gali išsinuomoti orlaivį ir keliauti tik su šeima, be papildomos įgulos.

„Orlaivio nuomos kaina valandai, įskaitant kurą, yra apie 270 EUR. Vertinant, kad orlaivio kruizinis greitis yra 270 km/h, išeina 1 EUR/km, tai tik truputėlį brangiau už Uber. Kadangi turime 4-5 orlaivius, kuriuos galime nuomoti, tai galime pasiūlyti išsinuomoti orlaivį visam mėnesiui, per kurį įmanoma suskraidyti visą mokymų programą ir gauti piloto mėgėjo licenciją“ – pasakojo bendrovės atstovė.

Prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto esančioje bendrovės būstinėje yra ir skrydžių simuliatorius, kuriame kiekvienas potencialus klientas, prieš lipant į tikrąjį orlaivį, gali susipažinti su skrydžio taisyklėmis ir išbandyti save piloto kėdėje. Skrydžių simuliatorius yra tikroji orlaivio kopija, tik valandos kaina yra bene 5 kartus mažesnė.

Kad kelionių poreikis privačiais orlaiviais yra išaugęs, sutinka ir pilotas ir UAB „Aeroservisas“ vadovas Benas Laurinaitis.

„Dabar verslo sektoriuje grietinėlę nugriebia itin išpopuliarėjusių privačių skrydžių vykdytojai. Tai lėmė sumažėjusi didžiųjų kampanijų pasiūla ir menkas krypčių skaičiaus pasirinkimas. Privačių skrydžių paslauga vis dažniau naudojasi Lietuvos verslininkai ir užsienio kapitalo įmonės, kai skubiai ir patogiai reikia nuvykti į verslo susitikimą, seminarą, parodą ar kitą tarptautinį renginį“, - pasakoja B. Laurinaitis.

Lietuvoje, anot pašnekovo, yra žmonių ir kampanijų, kurios naudojasi privačių skrydžių paslauga, tačiau jų nėra šimtai. Privatūs skrydžiai, tikina pašnekovas, retai vykdomi iš Lietuvos ar į Lietuvą, dauguma kelionių net ir užsisakius tokias paslaugas Lietuvoje esą vyksta iš ar į užsienio šalis. Paklausus, ar orlaiviai dažniau nuomojami verslo kelionėms, ar atostogų kryptims pasiekti, Benas atsako, kad pramoginėms kelionėms lietuviai išlaidauti nelinkę. „Lietuvos vežėjai daugiau dirba su rusų rinka. Pasiturintys žmonės užsako skrydžius iš Maskvos į šiltuosius kraštus ir atgal. Iš Lietuvos tokių skrydžių taip pat būna, bet labai retai“, - sako pašnekovas.

Pasak piloto, nors privačių skrydžių paklausa išaugo, kainai tai įtakos neturėjo: „Išlošia tie, kurie planuoja iš anksto – tuomet būna didesnis orlaivių pasirinkimas, mažesnė kaina, bet dažniausiai ši paslauga reikalinga nenumatytai ir staigiai. Nepaisant to, didžiają dalį skrydžio kainos sudaro kuras, o dabar jis nėra pabrangęs, todėl kainos išliko tokios pačios kaip pernai.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (102)