Kaip rašo dw.com, susidomėjimas eksperimentu buvo milžiniškas. Vos per savaitę daugiau kaip 1,5 milijono savanorių pranešė norį dalyvauti didžiuliame besąlygiškų bazinių pajamų tyrime.
Organizatoriai iš viso ieško 1500 dalyvių, iš kurių 120 trejus metus gaus po 1200 eurų per mėnesį.
„Jiems nereikės nieko daryti, tik per tuos trejus metus užpildyti septynis internetinius klausimynus“, – teigiama eksperimento aprašyme projekto svetainėje.
Pinigai šiuo metu bus gaunami iš maždaug 150 000 rėmėjų, dalyviai už juos neturės mokėti jokių mokesčių. Kiekvienas dalyvis iš viso gaus 43 200 eurų, o bendra projekto vertė sieks 5,2 milijono eurų. Visa tai inicijavo Berlyne įsikūrusi visuomenės labdaros organizacija.
Bazinės pajamos – tik tolima svajonė?
Labdaros organizacijos „Mein Grundeinkommen“ („Mano bazinės pajamos“) atstovai įsitikinę, kad besąlygiškos pajamos visiems piliečiams išspręstų daugelį dabartinių problemų. Daroma prielaida, kad žmonės tampa kūrybiškesni, laisvesni ir laimingesni, jei jiems netenka nuolat susidurti su spaudimu uždirbti pakankamai pinigų, kad galėtų išgyventi.
Ar tikrovė pateisins lūkesčius – būtent tai projekto metu bus ištirta moksliškai. „Mes analizuosime, kuo žmonės užsiima garantuoto materialinio saugumo laikotarpiu“, – DW sakė projekto vadovas Jürgenas Schuppas iš Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW).
Tarp klausimų, kuriuos nagrinės mokslininkai, yra šie: ar tiriamieji išleis visus pinigus, ar dalį atsidės santaupoms? Ar jie apskritai nustos dirbti, ar dirbs mažiau? Ir dar – ar jie aukos pinigų kitiems?
Eksperimentas suteiks jo komandai visus rūpimus atsakymus, teigia J. Schuppas. Bus galima nustatyti net žmonių streso lygio pokyčius, panaudojant plaukų mėginius, tvirtina jis.
Ideologiniai barjerai
Diskusijos apie besąlygiškas bazines pajamas tęsiasi jau keletą metų ir dažnai supriešina žmones ideologiškai. Pagrindinis klausimas – ką žmonės daro, kai jiems nieko nereikia daryti? Oponentai mano, kad tai kairiųjų pažiūrų svajoklių, norinčių tinginiauti bendruomenės sąskaita, idėja.
Ir atvirkščiai, proponentai tokias pajamas vertina kaip įrankį dabartinėms ir būsimoms problemoms spręsti. Jų teigimu, švietimas, slauga ir pagalba kaimynams įgytų aukštesnį socialinį statusą. Be to, bazinių pajamų modeliai būtų vystomi tokiu metu, kai dėl skaitmenizacijos ir automatizacijos atsisakoma vis daugiau darbo vietų.
Ar pinigai daro tave drąsesnį?
DIW vadovas Jürgenas Schuppas taip pat tikisi įgyti įžvalgų apie tuos aspektus, kuriuos mėgsta pabrėžti bazinių pajamų oponentai: inovacijas ir verslumą. Galbūt tokių pajamų gavėjai būtų linkę priimti drąsesnius sprendimus ir dirbti savarankiškai arba išbandyti naują karjerą.
„Mes norime žinoti“, – rašoma Vokietijos pilotinio projekto šūkyje. Labdaros organizacijos atstovas Michaelas Bohmeyeris pripažįsta, kad šiek tiek nerimauja dėl išvadų. „Gali būti, kad pilotinis projektas nepatvirtins tokio poveikio, kokio tikimės“, – pripažįsta jis vaizdo įraše projekto svetainėje.
Kažin ar po trejų metų, kai bus paskelbti tyrimo rezultatai, viešose diskusijose apie besąlygiškas bazines pajamas bus mažiau ideologinių abejonių. Jau yra kritikų, kurie tvirtina, kad pačiai eksperimento idėjai trūksta solidaus pagrindo.
Jie teigia, kad trejų metų nepakanka, kad būtų galima daryti patikimas išvadas apie tai, kaip žmonės elgtųsi, jei visą likusį gyvenimą turėtų bazinių pajamų garantiją.
Politinės partijos nesikiša
Prie šito dar to pridėkite daugybę klausimų, į kuriuos projektas vis tiek negalės atsakyti: kaip keisis vartotojų kainos? Ar sergantys arba nepasiturintys žmonės turės mažiau pinigų negu dabar? Ir kiek turės išaugti mokesčiai, kad būtų galima finansuoti tokias pajamas?
„Mūsų tyrimas tikrai negalės atsakyti į visus klausimus, susijusius su bazinėmis pajamomis“, – sutinka J. Schuppas. Tačiau jis nekantriai laukia atsakymo į tai, kas, jo nuomone, yra esminė problema: kaip pinigai įtakoja žmonių elgesį? „Tai įdomus mokslinis klausimas, ir iki šiol nebuvo atlikta rimtų tyrimų, kuriuose jis būtų nagrinėjamas“, – sako jis.
Jau yra buvę bandymų sužinoti daugiau apie besąlygiškų bazinių pajamų poveikį. Į darbo rinką orientuoto suomių eksperimento rezultatai pasirodė nevienareikšmiški. Panašus ir netgi didesnis valstybės finansuojamas bandymas Kanadoje buvo netrukus nutrauktas dėl milžiniškų išlaidų.
Iki šiol Vokietijoje bazinių pajamų idėja nesulaukė politinio palaikymo. Nė viena iš didžiųjų partijų nepasisakė jos naudai. Neseniai Vokietijos darbo ministras Hubertas Heilas ir finansų ministras Olafas Scholzas pažymėjo, kad šios idėjos nepalaiko.
