Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozę, rugpjūčio 17-ąją vyrauja ketvirtos, šiaurės rytiniuose ir vakariniuose rajonuose vietomis – trečios klasės miškų gaisringumas.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko, jei karšti, vėjuoti orai nesitrauks, po savaitės kai kuriuose regionuose bus skelbiama aukščiausia, penktoji gaisringumo klasė.
„Nuo metų pradžios turėjome 134 gaisrus, išdegė apie 60 hektarų miško. Tačiau vien praėjusią savaitę, daugiausia Pietų Lietuvoje, kilo 9 gaisrai, išdegė beveik du hektarai. Atrodo, nedaug, bet tai sudaro 7 proc. visų šių metų gaisrų. Tai rodiklis, kuris verčia sunerimti“, – portalui Delfi kalbėjo M. Ivanauskas.
Lyginant su pernai, šiemet mažiau kyla gaisrų, tą lėmė palanki pirmoji metų pusė. Sausa buvo tik pavasario pirmoje pusėje, vėliau netrūko lietingų periodų. 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 264 miško gaisrai 198,25 ha plote.
Tačiau dabar miškai išdžiuvę, nedidelė kibirkštis, neatsargiai numesta nuorūka ar net stiklo šukė gali sukelti sunkiai gesinamus ir dėl vėjo sparčiai plintančius gaisrus.
„Šiuo metu 16-oje regioninių padalinių fiksuojamas ketvirtos klasės miškų gaisringumas, 10-yje likusių regioninių padalinių – dar trečios klasės miškų gaisringumas. Šiuo metu pirmą kartą tokia situacija, kai daugiau nei pusė Lietuvos miškų atsidūrė ketvirtoje gaisringumo klasėje.
Tai yra ypatingai didelis pavojus kilti ir plisti miško gaisrams. Galimas miško paklotės gaisras, kuris gali pereiti į viršūninį gaisrą. Ypač jei vėjuota diena, pavojus be galo didelis. Miškai sausi, išdžiūvę, o ugnis tokiu atveju plinta labai greitai, ją sustabdyti labai sudėtinga“, – tvirtino Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
– Ką reiškia ketvirtos klasės gaisrų miškingumas?, – paklausėme M. Ivanausko.
– Užtektų kibirkšties ar neatsargiai numestos nuorūkos ir gaisras gali kilti. Sekanti, penkta, pati aukščiausia miškų gaisringumo klasė reiškia ekstremalų pavojų. Jei orai bus karšti kaip dabar, vėjuoti, gali būti, kad kitą savaitę kai kuriuose padaliniuose bus pasiekta penkta gaisringumo klasė.
Sausiausia dabar tradiciškai Dzūkijoje, Pietų Lietuvoje, neatsilieka Vidurio Lietuva, ten labai išdžiūvę miškai, taip pat Mažeikių, Joniškio rajonuose sausesni miškai.
– Apskritai kaip yra nustatomas miškų gaisringumas?
– Yra įrengtos specialios meteorologinės stebėjimo stotelės, kurios fiksuoja drėgmę, vėją, temperatūrų pokyčius, kaupia duomenis nuo paskutinio lietaus. Yra bendras išvestinis, gan sudėtingas skaičiavimo rodiklis, o gaisringumo klasė vertinama balais. Nuo 4000 iki 10 000 sutartinių balų yra ketvirta klasė.
– Ką reikėtų žinoti kai miškuose – didelis gaisro pavojus?
– Daugiausiai gaisrų kyla būtent dėl neatsargaus miško lankytojų elgesio. Šiuo atveju reiktų didelio atsakingumo, ypač rūkantiems miške, nemesti nuorūkų ant miško paklotės tol, kol neįsitikinta, kad ji visiškai užgesinta.
Dabar daug miškuose lankytojų, stovyklavietėse negalima palikti neužgesinto laužo.
Paprastai 8-i iš dešimties atvejų gaisrą sukelia neatsakingas žmonių elgesys. Taip pat gaisrą gali sukelti sausas žaibas, tačiau tai retas reiškinys. Lietui lyjant žaibai nėra tokie pavojingi.
– Kuršių Nerijos pušynuose auga ypač degūs kalninės pušies želdiniai, kokia situacija Neringos miškuose?
– Neringoje kol kas trečia gaisringumo klasė, bet situacija ten labai greitai keičiasi, ypač tą rodiklį koreguoja sausas vėjas, o dabar kaip tik pajūryje vėjuota. Manau, greitu laiku ten turėsime ir penktą gaisringumo klasę.
Paprastai į kalninių pušų plotus poilsiautojai nesiveržia, sunku praeiti, tanku, ten grybai, uogos neauga. Bet ugnis tas kalnines pušis gali pasiekti tuomet, kai kažkur šalia kyla gaisras, o užsidegus kalninėms pušims neišvengiamai kyla viršūninis gaisras, kuris be galo greitai plinta. Jį sustabdyti darosi beveik neįmanoma.
– Ar pasiekus 5 klasę gali būti kokie nors ribojimai, draudimai keliauti į miškus?
– Paprastai tose vietose, kur didesnis lankytojų srautas, vyraujant penktos gaisringumo klasės pavojui, turime susitarimus su savivaldybėmis, prašome įvesti apribojimus, uždraudžiame lankytis miškuose.
– Vis daugiau žmonių statosi ar įsigyja gyvenamuosius namus, sodybas atokiose kaimo vietovėse prie miško ar miške bei rizikuoja patirti miško gaisro pavojų. Kaip apsisaugoti jiems nuo miško gaisro, kokius reiktų atlikti namų darbus?
– Elementarus savo teritorijos sutvarkymas. Gaisras plinta pažeme, jei aplink sodybą yra sutvarkyta, prižiūrima pievutė, jei ji nėra išdžiuvusi, gaisras per ją neplis.
I klasė: GAISRŲ PAVOJAUS NĖRA – Gaisrams kilti sąlygų nėra.
II klasė: NEDIDELIS GAISRŲ PAVOJUS – Gaisrams kilti sąlygos mažai palankios (tikimybė 5-10 proc.). Gali kilti silpni žemutiniai gaisrai.
III klasė: VIDUTINIS GAISRŲ PAVOJUS – Gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios (tikimybė 10-30 proc.). Gali kilti vidutiniai ir stiprūs žemutiniai gaisrai.
IV klasė: DIDELIS GAISRŲ PAVOJUS – Gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 30-60 proc.). Gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie esant šioms sąlygoms pereina į viršūninius gaisrus.
V klasė: LABAI DIDELIS GAISRŲ PAVOJUS – Gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė iki 100 proc.). Gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie esant šioms sąlygoms pereina į viršūninius gaisrus.
Patys pavojingiausi gaisro atžvilgiu yra šie miško masyvai (šaltinis – civsauga.lt):
Druskininkų – Varėnos masyvas – 145000 ha,
Labanoro – Pabradės masyvas – 91000 ha,
Kazlų Rūdos masyvas – 59000 ha,
Šalčininkų rajono Rūdininkų giria – 11086 ha,
Jurbarko rajono Viešvilės-Smalininkų masyvas – 16374 ha,
Lazdijų rajono Kapčiamiesčio giria – 29859 ha,
Vilniaus rajono Lavoriškių giria – 15590 ha,
Kuršių nerijos masyvas – 9774 ha.
