Pavyzdžiui, jei korepetitorius savo pagrindiniu tikslu laiko pinigus, tai jis gali ne tik nepadėti mokiniui, bet ir pakenkti jam.
Bet juk tai liečia visas profesijas! Juk ir iš gydytojo, ir iš žurnalisto, pagaliau, –iš paprasto staliaus, jei tik jis savo pagrindiniu prioritetu laiko pinigus, gero nelauk.
Bet, tikėkimės, tokių nėra dauguma. Ir čia apie pinigų vergus nekalbėsime. Užuojauta jiems.
Kalbėsime apie tuos, kurie myli savo darbą ir visą save jam skiria, darydami tai su romantišku džiaugsmu.
Manau, kad korepetitorių (nors man patrauklesnis individualiai mokančio pedagogo apibūdinimas) darbas yra itin svarbus. Ir ne tik dėl to, kad vis daugėja atsiliekančių moksleivių bei studentų. Individualiai mokytis reikėtų ir pažangiems mokiniams. Vardan pažangos: kuo gabesnis mokinys, tuo daugiau jam reikia mokytis. Nes jis geba!
O pažanga įmanoma tik įgyvendinus principą – iš kiekvieno pagal jo gebėjimus, maksimaliai išnaudojant pastaruosius.
Gabus mokinys, besimokydamas papildomai, iš individualiai dirbančio pedagogo sužinos bei išmoks daugybę dalyko klausimų, kurie per pamokas nėra liečiami.
Kodėl individualiai mokančio pedagogo darbas yra itin svarbus? Pagrindinė priežastis yra ta, kad mokymas(is) yra ne sugrupuotas, ne kolektyvinis, o grynai individualizuotas vyksmas.
Juk mokymas(is) orientuojamas į konkretų asmenį, į jo pasaulėjautą, ketinimus, anksčiau sukauptas žinias, gebėjimus... Tai ne kažkoks žaidimas grupėje, ne futbolas su vieneriais vartais visiems. Nors liberalai, nūdien užvaldę daugumą pasaulio kraštų, švietimą vis labiau paverčia žaidimais.
Ir todėl. Jei moksleivio tėvai išties rūpinasi savo vaiku, tai jie turėtų pasirūpinti ir jo individualiu mokymusi. Jei vaikas gabus – juo labiau.
„Jis ir taip viską supranta“, – sako tėvai. Pavydėčiau, jei patikėčiau.
„Jam ir mokyklos pamokų užtenka“, – dar sako. Netiesa! Mokslo žinių negali „užtekti“, ar būti „per daug“. Kad ir kokios kokybiškos mokyklinės pamokos bebūtų, joje vyrauja sugrupuotas vyksmas, todėl jos orientuotos į vidutiniokus. Lieka už borto tiek lėtesni mokiniai, tiek ir gabesni, t.y., galintys žymiai daugiau.
„Jam ir taip lengva mokytis“, – girdime ir to. Reiškia, jis blogai dirba, išnaudoja tik menką savo potencialo dalį. Jei žmogui yra lengva, reiškia, jis blogai dirba.
„Kainuoja pinigų“, – argumentas. Taip, be abejo, kainuoja. Tačiau kavinėse daugiau paliekate, kai savaitgalius leidžiate. Tad nevalia gailėt savo vaikų mokymuisi.
