– Man kaukę su vožtuvu, tokią, kur Veryga turi, sakė, kad nuo visko šitos apsaugo, ir nuo maro, ir nuo bado. Ir būtinai dar raidės kažkokios turi būti… Ir dar skaičiai…
Vieni, grįžę iš užsienio, neskuba karantinuotis, bet, atvirkščiai, lekia dalintis įspūdžiais ir virusais, tačiau kiti, gal net per daug atsakingi, traukia banknotus iš piniginės tokius standžius, kad pirštą lengvai įpjauti galėtum:
– Mano visi pinigai su lygintuvu išlyginti, nebijokit, neužsikrėsit.
***
– Dantų pastos reikėtų, va šitos.
– 50 ml ar 75 ml?
– Tai duokit mažiau, dabar jau dantų tiek teliko, beveik nėra ką ir valyti...
***
– Kaimynė pirko vaistinėje vaistus, sakė, labai geri.
– Čia vardiniai vaistai, reikia specialaus recepto ir gydytojo pareiškimo.
– Nieko nesuprantu. Tai, jei vardinis, tai parašys mano vardu receptą ir bus vardinis.
– Na, nelabai, čia šiek tiek kita tvarka. Pirmiausia, gydytojas nuspręs, ar jums reikia.
–Tai aš pati nusprendžiau, kad reikia. Tai, reiškiasi, užteks pasakyti, kad tik mano vardą parašytų ant recepto ir viskas? Pavardės nereikia? Nes jeigu vardinis…
***
– Man išrašyti vaistai, turite matyti kompiuteryje. Kokio kodo? Kaip nematote? Tai pažiūrėkite! Niekas man nedavė jokio kodo. Asmens kodo? Neturiu, pirmą kartą girdžiu. Gydytoja sakė, kad išrašė vaistus, o vaistinėje man juos duos, tai ko dar jums reikia?!
Daugiau vaistininko istorijų galite rasti čia.
