Tiesa, norint į jį patekti, tenka įveikti kelio atkarpą žvyrkeliu, tad norintieji pamatyti šį objektą turėtų susitaikyti su tuo, kad jų automobilis kiek apdulkės.
Visgi, užkopus į piliakalnio viršūnę ir pasigrožėjus atsiveriančiais pasakiškais gamtos vaizdais, ypač vakare, kai leidžiasi saulė, supranti, kad tai padaryti išties vertėjo.
Patekti į Imbarės piliakalnį nėra sudėtinga ir be navigacijos, kadangi nepasiklysti padeda kelyje esantys šios vietovės ženklai.
Rašytiniuose šaltiniuose Imbarė pirmąkart paminėta 1253 metais. Šalia piliakalnio esančiame informaciniame stende skelbiama, kad XI-XIII a. Imbarė buvo svarbi kuršių pilis, Ceklio žemės apygardos centras. Žemutiniame papilyje išlikusi gatvių sistema liudija, kad senovės gyvenvietė turėjo protomiesto bruožų.
Vienas iš padavimų mena, kad vietovei vardą davė legendinė pilies valdovo duktė Imbarė. Šiuo vardu ji buvo pavadinta, kai motina užkeikė (žemaitiškai „inbarus“) dukrą už tai, kad ši pamilusi ir slapta išlaisvinusi pilies bokšte įkalintą riterį kryžiuotį.
Esą motina pasiuntė Imbarę vienatvėje amžius gyventi apleistoje ir pašaliečio akiai nematomoje ištuštėjusioje pilyje.
Spėjama, kad pilis buvo apleista po 1260-1263 m. kuršių sukilimo.
Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva piliakalnis ES struktūrinių fondų lėšomis 2012-2013 m. sutvarkytas ir pritaikytas turistams lankyti.
Imbarės archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis su priešpiliu ir juos juosianti papėdės gyvenvietė su 2 alkvietėmis. Saugomos teritorijos plotas - 23,44 ha. Į pietus nuo gyvenvietės yra X-XIII a. Imbarės kapinynas.
Piliakalnis yra įrengtas aukštumos kyšulyje, iš 3 pusių apjuostas gilaus santakos slėnio, šiaurėje ribojasi su priešpiliu. Šlaitų aukštis iki 20 m. Aikštelė beveik trikampio formos, 20 m ilgio pietų-šiaurės kryptimi ir 35 m pločio ilgio šiaurės krašte, apjuosta 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimo.
Į šiaurę nuo piliakalnio aikštelės, už skersinio pylimo, prasideda priešpilis. Pietų pakraštyje išlikęs 6×8 m dydžio vandens telkinys.
Priešpilį juosia žemių ir akmenų pylimas, kuris aukščiausias šiaurės krašte - 4,5 m aukščio, 25 m pločio. Šiaurės rytų pusėje pylimo išorinis 7,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 2 m gylio griovį, už kurio buvo supiltas antras 7 m pločio pylimas ir iškastas griovys. Už jų, toliau į šiaurės rytus supiltas 0,3 m aukščio, 3 m pločio trečias pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio trečias griovys.
Priešpilio rytinio ir vakarinio krašto viduryje buvo 2 vartai. Priešpilio šiaurės vakarinėje papėdėje guli apeiginis akmuo su dubenėliu.
Imbarės piliavietės kompleksas archeologų pradėtas tyrinėti 1898 metais. Pirmasis fundamentalius tyrimus atliko archeologas Vytautas Daugudis. Iš viso buvo ištirtas apie 1 700 kv. m dydžio plotas. Piliakalnio ir priešpilio aikštelėse aptikta senovės darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytų ir žiestų puodų šukių, apdegusių grūdų. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame, Kretingos ir Šiaulių „Aušros“ muziejuose.
