Šiandieninis skubos ir modernių technologijų amžius įvairiai atsispindi ir virtuvėje: kažkada pusę patalpos užėmusi krosnis transformavosi į nedidelę, vis daugiau funkcijų turinčią elektrinę, dujinę ar garų orkaitę.

Dujinė, elektrinė ar garų?

Taigi kokią orkaitę išsirinkti?

UAB „Ogmios pulsas" direktoriaus padėjėja Irena Sartova pasakoja, kad dažniausiai orkaitė perkama kartu su virykle. Šiuo metu daug kas keičia dujines virykles į elektrines, tačiau bent jau kol kas dujinės išlieka perkamiausios. Pagrindinė šios tendencijos priežastis ta, jog daugelyje daugiabučių namų ribotas elektros galingumas ir įvestos dujos. Maisto gaminimo įpročiai taip pat lemia, kokią orkaitę nori įsigyti šeimininkė.

Dujinės orkaitės pranašumas - joje galima kur kas greičiau keisti temperatūrą nei elektrinėje. Tačiau, pasak UAB „Topo centras" projektų vadovės Aurelijos Rusteikienės, kai kurie specialistai tvirtina, kad elektrinės orkaitės yra saugesnės: kad ir kokios kokybiškos šiuolaikinės dujinės, jose sudega ne visos dujos, susidaro dujų degimo produktų, o tai nėra sveika.

Be to, elektrines orkaites patogiau valyti, nes visi kaitinimo elementai yra paslėpti. Galbūt todėl gamintojai ir pateikė savotišką kompromisą - dujinę viryklę su elektrine orkaite.

Pasak Rusteikienės, jų įmonės duomenimis, perkamiausios yra stacionarios dujinės viryklės su elektrinėmis orkaitėmis. Atskirai perkamos tik integruojamosios arba garų elektrinės orkaitės.

„Šiuolaikinės orkaitės - ir dujinės, ir elektrinės - atlieka bemaž vienodas funkcijas. Dauguma iš jų turi tris kaitinimo elementus, bet rinkoje jau pasirodė ir su keturiais. Papildomas kaitinimo elementas yra galinėje orkaitės dalyje, aplink ventiliatorių, todėl šiluma paskirstoma taip, kad visoje orkaitėje - nuo viršaus iki apačios - yra vienoda temperatūra. Kai kuriose orkaitėse yra termozondas, kurį įsmeigus į kepsnį rodoma gaminamo produkto vidaus temperatūra", - pasakoja Rusteikienė.

Garų orkaitės

Jau keletą metų Lietuvos rinkoje yra garų orkaičių. Jos elektrinės, jungiamos į elektros tinklą. Jų veikimo principas paprastas: į specialią talpą pripilama vandens ir nustatomas reikiamas režimas - mėsai, daržovėms, žuviai ar kitiems produktams. Vanduo verda, konvektorius nuolat maišo orą. Šeimininkė gali būti rami - garai tikrai nepasklinda po visą virtuvę, bet kondensuojasi ir nubėga orkaitės sienelėmis. Baigus gaminti, belieka vandenį išpilti ir kitą kartą vėl įpilti naujo.

Ši orkaitė taip pat turi ir greito atšildymo funkciją, gali atstoti mikrobangų krosnelę. Be to, pasak Sartovos, ji puikiai tinka vaikų indams dezinfekuoti.

Kainos

Renkantis orkaitę, kaina taip pat ne paskutinėje vietoje. Pigiausios yra elektrinės viryklės su ketaus kaitvietėmis ir orkaitėmis, kiek brangesnės - dujinės viryklės su dujinėmis orkaitėmis, dar brangesnės - dujinės su elektrinėmis orkaitėmis. Viryklių su stiklo keramikos paviršiumi ir orkaitėmis kainos lenkia visas išvardintąsias.

Brangiausios yra garų orkaitės. Jų kaina svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. litų.

Skiriasi maisto skonis

Rusteikienė sako, kad elektrinėse orkaitėse karštas oras pasiskirsto tolygiau, tad kepiniai būna vienodai iškepė ir skanesni.

Nors, pasak Sartovos, kai kuriems žmonėms labiausiai patinka ant ugnies gamintas maistas. Jis laikomas natūraliausiu, juk ne veltui gerų restoranų virtuvėse patiekalai gaminami ant ugnies ar žarijų.

Naudojantis elektrine orkaite nereikia taip dažnai tikrinti (kaip gaminant dujinėje), ar kas nesvyla.

Garų orkaitėse nėra grilio, maistas neapskrunda ir nepasidengia skania, traškia plutele, kurioje, kaip tvirtina specialistai, būna nuodingų kancerogenų. Be to, garuose gaminami patiekalai išlaiko gerokai daugiau vertingų medžiagų, nei kepami dujinėje ar elektrinėje orkaitėje. Maisto gaminimo būdas garuose, pasak dietologų, yra pats sveikiausias.

Dar vienas elektrinių ir garų orkaičių pranašumas - daugelis iš jų turi greito atšildymo funkciją ir gali atstoti mikrobangų krosnelę.

Valymas

Daugelio elektrinių orkaičių sienelės padengtos specialiu emaliu, ant kurio lengvai nelimpa riebalai ir nešvarumai. Nors, mano manymu, tai daugiau teorija nei praktika, tačiau vis dėlto tokios sienelės turi gerą savybę: jas nesunku valyti. Jei orkaitė vis tiek smarkiai užsiteršė, pakanka įpilti pusę litro vandens iš čiaupo į gilią kepimo skardą, įjungti savaiminio išsivalymo programą ir palikti pusę valandos. Tada orkaitę beliks iššluostyti skudurėliu. Na, o tas, kurios neturi savaiminio valymosi funkcijos, teks šveisti specialia priemone.