Tinkamų gėlių pasirinkimas
Tam, kad sodas žydėtų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, pirmiausia, dar pavasarį, reikia pasirūpinti gėlėmis, kurios pamainomis krauna žiedus visą sezoną. Vienos pirmųjų soduose pražystančių ir šalnų ne itin bijančių gėlių yra krokai. Šios gėlės ankstyvą pavasarį daugelyje sodų paprastai ir pradeda gėlių žydėjimo „maratoną“ prie kurio netrukus prisijungia ir saulutės, hiacintai, našlaitės, flioksai, serenčiai, begonijos ir kt. Jurginai, kardeliai, astrai žiedus sukrauna kiek vėliau, tačiau jais džiugina net ir pasibaigus vasarai.
Iš visą vasarą žiedais džiuginančių gėlių reikėtų išskirti rožes. Šios sodo karalienės reikalauja kiek daugiau priežiūros, tačiau atsilygina neprilygstamu grožiu ir puošnumu. Rožėms itin svarbu tinkamos trąšos, nes nuo jų priklauso ne tik gėlės žydėjimo intensyvumas ir ilgumas, bet ir augalo vystymasis, atsparumas bei žiemojimas. Trąšų į dirvą galima įmaišyti jau sodinant augalą, tačiau vėliau, rožei prigijus (maždaug po 10-14 d.), tręšti būtina reguliariai – kartą į dvi savaites. Pavasarį, intensyviausiu augimo laikotarpiu, kaip ir kitiems augalams, rožėms daugiausia reikia azoto, vėliau – žydėjimo metu – visų pagrindinių makroelementų – azoto, fosforo, kalio. Pirmas ženklas, kad rožės kenčia dėl maisto medžiagų stygiaus – gelstantys augalo lapai. Geriausiai rožes tręšti skystomis specializuotomis, būtent joms skirtomis, trąšomis, skiedžiant jas su vandeniu ir laistant augalą tokiu tirpalu kartą į 14 dienų. Skystos lietuviškos trąšos „Rožėms“ subalansuotos taip, kad rožės gautų visas joms reikalingas maisto medžiagas, jos padeda augalams augti vešliems, gausiai ir ilgai žydėti. 180-200 ml trąšų reikia išmaišyti 10 l vandens ir tokiu tirpalu laistyti lauke auginamas rožes, o kambarinėms rožėms rekomenduojama tręšimo norma – 10 ml/1 l vandens. Daugiau informacijos apie trąšas rožėms galite rasti čia.
Savo sodo žydinčių gėlių kompozicijai besirenkantys vienmečius augalus, kitą pavasarį turės sodinti vėl naujus. Daugiamečiai augalai, skirti visą vasarą žydinčioms gėlių kompozicijoms, tokie, kaip rožės, leidžia išvengti šių rūpesčių kelerius metus, tačiau jie taip pat palaipsniui praranda savo dekoratyvumą ir grožį ir maždaug kas 5 metus turi būti atnaujinami. Taigi, jūsų dėmesio reikės ir vienmetėms, ir daugiametėms gėlėms, jeigu norite, kad jos visą šiltąjį sezoną džiugintų jus savo grožiu.
Žydinčioms gėlėms reikia maisto
Kraudamos žiedus ir intensyviai žydėdamos, gėlės išnaudoja daug energijos ir joms gali pradėti stigti maisto medžiagų, šaknimis paimamų iš dirvožemio, kuriame jos auga. Kaip tik todėl intensyvaus žydėjimo metu gėles reikia papildomai tręšti ir užtikrinti, kad joms pakaktų reikalingų makro ir mikroelementų. Už augalo tvirtumą ir žiedų formavimąsi „atsakingi“ kalis ir fosforas, tad renkantis trąšas gėlėms, reikia atkreipti dėmesį, ar jų sudėtyje yra pakankamai šių makroelementų. Be pagrindinių makroelementų gėlėms reikalingi ir žydėjimą palaikantys mikroelementai, pvz., geležis, magnis, varis, boras, jodas, cinkas, manganas.
Lietuviškos „Agrochemos“ skystos trąšos „Žydinčioms gėlėms“ yra sukurtos tręšti būtent gausiai žydinčius augalus – jose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos skatina žiedų susidarymą, gėlių žydėjimą, išryškina žiedų spalvą ir taisyklingą jų formą. Labai patogu po 20 ml supakuotas trąšas naudoti balkonuose ir terasose auginamoms gėlėms laistyti. Vienkartinę 20 ml pakuotę rekomenduojama išmaišyti 4 l (azalijoms – 8 litruose) vandens ir žydinčias gėles šiuo tirpalu laistyti kas 10-15 dienų.
Pamaitinti gėles joms reikalingomis maisto medžiagomis galima ir birių trąšų pagalba. „Agrochemos“ lietuviškos birios kompleksinės trąšos „Gėlėms“ yra lengvai tirpstančios ir gerai augalų įsisavinamos. Lietuviškos trąšos užtikrina vešlų žydinčių augalų augimą, išryškina ir suintensyvina lapų ir žiedų spalvas, stiprina šaknų sistemą. 10-30 g birių trąšų „Gėlėms“ aplink žydinčių augalų šaknis užtenka išberti kartą per mėnesį ir, žinoma, patręšus nepamiršti palaistyti.
Gėles galima tręšti ir organinėmis trąšomis. Tokiu atveju, geras pasirinkimas – „Skystos ekologinės trąšos“. Ši universali trąša yra itin tirpi ir gali būti naudojama tręšti visiems augalams (išskyrus mėgstantiems rūgščią dirvą – pvz. rododendrams). Ją naudojant nėra tikimybės nudeginti augalų ar perdozuoti trąšų, be to šios trąšos ne tik maitina augalus, bet ir didina dirvožemio derlingumą.
Saugoti nuo ligų
„Sočios“, patręštos gėlės – gražios gėlės, tačiau jų grožį sumažinti ar visai sunaikinti gali ir ligos bei kenkėjai. Itin nuo jų saugoti reikia daugiametes gėles, tokias kaip rožės, kurios yra gana jautrus augalas. Vienas baisiausių ir dažniausių kenkėjų, padarantis didelę žalą rožėms ir sukeliantis nemenką galvos skausmą jų augintojams – amaras. Rožes „skriaudžia“ net keletas amarų rūšių, šie kenkėjai greitai dauginasi ir ne tik minta augalo sultimis, bet ir perneša ligas. Visa laimė, kad amarai yra gana gležni ir juos galima nugalėti kokybišku insekticidu – pavyzdžiui „MAVRIK“. 5 ml šio insekticido reikėtų išmaityti 10 l vandens ir šiuo tirpalu nupurkšti rožes.
Kitas dažnas rožių „priešas“ – miltligė, kuri dažniausiai puola jaunų augalų ūglius ir lapus. Rožės gali sirgti tikrąja ir netikrąja miltlige. Pastaroji rožes puola dažniau. Užpuolus tikrajai miltligei, rožių lapai pradžioje apsitraukia baltu pelėsiu ir atrodo kaip miltuoti, vėliau lapai ima raitytis, raukšlėtis, deformuojasi ūgliai, žiedai nudžiūsta. Kovoti su netikrąja miltlige padeda fungicidas „Topas 100 EC“ (5 ml/10 l vandens). Tuo tarpu apsisaugoti nuo tikrosios miltligės, kurios pagrindinis požymis – juodos arba rudos spalvos dėmės ant lapų – galima fungicidais „Previcur energy“, „Infinito SC“. Prieš purškiant fungicidais reikėtų įsitikinti, kad netrukus neužklups lietus ir nenuplaus nupurkštų augalų, o purkšti reikia sausus augalus, stengiantis fungicido tirpalu padegti visus augalo lapus.
Geriau rečiau, bet gausiau
Labai svarbus žydinčioms gėlėms pakankamas kiekis drėgmės. Jas geriau laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo įsiskverbtų giliau į dirvožemį ir taip greit neišgaruotų. Gėlės mėgsta „pastovėjusį“ vandenį, dar geriau ne iš vandentiekio, o surinktą lietaus. Žydinčius augalus reikėtų laistyti atsargiai ant augalo šaknų, o ne ant žiedų ir lapų. Vandens stygiui ir pertekliui itin jautrios tokios gėlės kaip begonijos, lobelijos, kardeliai, jurginai, saulutės. Jeigu žydinčioms gėlėms vandens trūksta – pradeda kristi jų žiedai ir lapai, jeigu vandens per daug – augalai gali tapti paliegę, imti gelsti, pasidaryti silpni ir mažiau atsparūs ligoms bei kenkėjams. Atokaitoje augančias gėles rekomenduojama laistyti vakare, tas, kurios auga pavėsyje, galima laistyti bet kuriuo paros metu.
Skirkite keletą minučių per dieną ir pereikite visas žydinčias gėles, nuskabydami peržydėjusius žiedus. Gėlės atrodys dekoratyviau, o pašalinus bebaigiančius žydėti ar jau nužydėjusius augalų žiedus, netrukus jų vietą užims nauji.
Su kokybišku lietuviškų trąšų asortimentu gėlėms ir kitiems augalams galite susipažinti čia.
Užsakymo nr.: PT_84763099