Po kelis mėnesius sustabdytų skrydžių lėktuvai vėl grįžta į dangų, o vežėjai gundo vasaros kainomis: „Ryanair Holdings Plc“ reklamuoja kelionę ten ir atgal iš Londono Stanstedo į Ispanijos Seviliją liepos viduryje už 20 svarų, o į Triestą Italijoje – už 50 svarų. Vidutinė šios oro linijų bendrovės skrydžių kaina pernai buvo 74 eurai.
„Puikus metas būti vartotoju, – pastebi Markas Manduca, Londono „Citigroup“ analitikas. – Gaunate puikių pasiūlymų. Avialinijos šią vasarą siekia užpildyti lėktuvus.“
Pasak duomenų teikėjo „Skytra“, šio ir ateinančio mėnesio kelionių kainos, lyginant su praėjusiais metais, yra nukritusios apie 14 proc., o rugpjūčio – apie 10 proc. Kiek truks šie pasiūlymai, priklausys nuo to, kaip greitai žmonės pamirš nerimą dėl viruso ir nuosavų finansų, bei nuo to, ar oro linijos sugebės suderinti savo pajėgumus su paklausa, kad galėtų išlaikyti kainų kontrolę net ir sąstingio apimtoje rinkoje.
„Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary pareiškė, kad gali kilti didelio masto kainų karas, nes Europos avialinijos siekia po pandemijos atsikovoti savo rinkos dalį.
Kol „Ryanair“ gundo nuolaidomis, „UBS“ skaičiai, gauti iš kainų analizės, rodo, jog Airijos kompanija turi didžiausius šansus įveikti konkurentus. Lyginant su praėjusiais metais, jos kainos liepai ir rugpjūčiui bendrai paėmus pakilo apie 20 proc. Daugelio kitų oro linijų kainos per tą patį laiką nukrito.
Visgi „Ryanair“ galimybės aplenkti visas paslaugas teikiančius operatorius gali būti ribotos dėl multimilijardinių valstybės išmokų, suteiktų tokioms kompanijoms kaip „Deutsche Lufthansa AG“ ir „Air France-KLM“, nes tai, pasak M. O’Leary, padės joms subsidijuoti silpnesnius maršrutus. Didžiausia Europoje Jungtinės Karalystės rinka taip pat yra varžoma atvykėliams privalomo 14 dienų karantino, dėl kurio žmonės neskuba skristi, kad ir kokia patraukli būtų kaina.
Kitos biudžetinės oro linijos, „EasyJet Plc“ ir „Wizz Air Holdings Plc“, šią savaitę grąžinusios skrydžius Vakarų Europoje, regis, stokoja entuziazmo ir neskuba veltis į kainų varžybas tuo metu, kai Europos vartotojai yra sunerimę dėl dalykų, svarbesnių už lėktuvo bilieto kainą.
„EasyJet“ generalinis direktorius Johanas Lundgrenas pirmadienį pranešė, kad daugiausia dėmesio skirs pelningiems maršrutams ir tikisi kainų augimo, vos tiktai paklausa pradės atitikti pasiūlą. Jungtinės Karalystės vežėjas liepą aptarnaus 60 proc. savo įprasto tinklo ir 75 proc. rugpjūtį, tačiau skrydžių dažnis bus mažesnis ir bus naudojama tik apie 30 proc. įprastinių pajėgumų.
Didžiausias Rytų Europos vežėjas „Wizz Air“ tikisi iki trečio ketvirčio pabaigos atkurti 60 proc. įprastinių pajėgumų ir turi ambicijų pridėti daugiau skrydžių į Vieną, Milaną ir Londono Lutoną. Visgi šį mėnesį bendrovės gerenalinis direktorius Jozsefas Varadi sakė, kad nesiruošia siekti didesnės rinkos dalies, ir kad didžiausias jo rūpestis – atstatyti maržas ir kontroliuoti išlaidas.
Dabartinėje situacijoje neįprasta yra tai, kad oro linijos iš esmės pradeda nuo nulio, netekusios kelių mėnesių pardavimų, kurie būtų stabiliai užpildę jų vasaros tvarkaraščius pakeliui į judriausią metų sezoną.
Tai gali apriboti jų galimybes imti daugiau pinigų už vadinamuosius paskutinės minutės užsakymus – Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, šiuo metu bilietai, perkami likus trims dienoms iki skrydžio, sudaro net 41 proc. visų pardavimų. Oro linijų prekybos grupė antradienį pranešė, kad, jos duomenimis, nuo balandžio mėnesio vartotojų pasitikėjimas oro kelionėmis sumažėjo.
M. Manduca iš „Citigroup“ prognozuoja, kad per artimiausius mėnesius „Ryanair“ sumažins kainas ir vis dar skraidins trimis ketvirtadaliais užpildytus lėktuvus, nes žmonės vengia vėl atnaujinti keliones. Kainos gali visiškai neatsigauti iki pat 2023 m. vasaros, perspėja jis.
„UBS“ analitikas Jarrodas Castle’as teigia, kad nors reklamuojamos nuolaidos rodo kai kurių pigių skrydžių bendrovių kainų augimą per trečiąjį ketvirtį, oro linijos stengsis aktyviai valdyti pajamas ir stiprinti pajėgumus, o tai ves prie tolesnių kainų svyravimų.
„Kai kurie vartotojai net ir po karantino veikiausiai nesiryš keliauti, bet galbūt galima pasiūlyti tokią kainą, kuri juos įtikintų“, – sako jis.
Prognozuodama skrydžių ir kainų pokyčius Europa galėtų atsigręžti į Aziją – regioną, kuriame pirmiausia kilo „Covid-19“ protrūkis, ir kuris jau pradėjo atsargiai grąžinti keliones.
Azijos vežėjai siūlo įvairias akcijas, kad parviliotų žmones atgal į lėktuvus: biudžetinių skrydžių bendrovė „AirAsia Group Bhd.“ reklamuoja neribotus skrydžius tarp 16 Malaizijos miestų iki 2021 m. kovo mėnesio už 399 ringitus (93 dolerius). „Korean Air Lines Co.“ siūlė 15 proc. nuolaidą tarptautiniams skrydžiams dvejiems metams, jei rezervuojama iki gegužės 31 d.
Tiek Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tiek JAV, kur skraidymas niekada nebuvo visiškai sustabdytas (kaip daugumoje Europos šalių), „Skytra“ duomenys rodo liepos ir rugpjūčio mėnesio bilietų kainų augimą, lyginant su ankstesniais metais. Birželio mėnesį šios kainos krito atitinkamai 22 ir 12 proc.
Nors auganti paklausa gali pakelti ir kainas, oro linijų bendrovės veikiausiai vis tiek praras nemažai pinigų. Maždaug pusė visų pasaulio lėktuvų stovi nenaudojami, o išlaidos tik didės, nes galiausiai nutrūks vyriausybės parama, pvz., subsidijos darbuotojams.
„IATA“ paskaičiavimais, vežėjai šiais ir kitais metais kartu paėmus praras 100 milijardų dolerių (nuostoliai per 2008–2009 metų recesiją siekė „vos“ 31 milijardą dolerių). Europos oro linijos 2020 m. užsikraus 21,5 milijardo dolerių bendros naštos.
Pasak M. Manducos, galiausiai nugalėtojomis išeis tos oro linijų bendrovės, kurios atkreips dėmesį į tai, ką joms sako vartotojų duomenys, ir nedelsdamos reaguos, išlaikydamos išlaidas kuo žemesnes.
„Artimiausioje perspektyvoje jos gali užpildyti savo lėktuvus už mažesnę kainą ir vis tiek užsidirbti pinigų, – sako jis. – O žvelgiant į ateitį, jos galės atimti rinkos dalį iš įsitvirtinusių didžiųjų vežėjų.“
