Pasirašant nedalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, kurios pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad dokumente nėra realaus darbdavių įsipareigojimo nemažinti atlyginimų.
Memorandumą pasirašė profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir „Sandrauga“, asociacijos „Infobalt“, „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių, verslo ir pramonininkų konfederacijos bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
„Praėjusią savaitę prezidentas reaguodamas į gresiantį ekonomikos sunkmetį Seimui pateikė įstatymų paketą, kurio pagrindinis tikslas – sušvelninti nuosmukį. Viena pagrindinių ašių – laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Tikimės, kad šis pasiūlymas padidins žmonių pajamas ir tai skatins vartojimą, gerokai prisidės prie ekonomikos amortizavimo.
Viena įvardijamų rizikų – kad ne visa nauda pasinaudos tiesiogiai darbuotojai. Šiandien turime puikų šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai visos pagrindinės verslo organizacijos ir didžioji dalis profsąjungų aiškiai deklaravo siekį, kad jei šie įstatymų projektai būtų priimti, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visos papildomai padidėjusios pajamos atitektų darbuotojams“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis.
„Reikia peržiūrėti mokestinę sistemą. Aišku, ne tokiomis sąlygomis, ne tokios pandemijos akivaizdoje. Tai yra geros valios aktas – laikinai, iki naujųjų metų, sumažinti GPM. Mes palaikome tą idėją ir sieksime, kad įmonės atsižvelgtų ir nemažintų atlyginimų savo darbuotojams tiek, kiek bus sumažintas GPM“, – sakė jis.
R. Dargis pabrėžė, kad tai nėra privalomas dalykas.
„Šiandien įmonės negali įsipareigoti tokiam dokumentui, kad jis taptų privalomu. Seimo rankose yra sprendimai, mes tik pritariame iniciatyvai“, – sakė jis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Vladas Sutkus memorandumą pavadino ne teisiniu, o vertybiniu dokumentu.
„Krizės situacijose turi būti priimti subalansuoti sprendimai. Mes kalbame apie tai, kad būtų mažinamas gyventojų pajamų mokestis. Tai reiškia, kad, sumažinus šį mokestį, darbuotojai, kurie dirba pagal darbo sutartis, tiesiog gaus daugiau pinigų. Daugiau pinigų jiems liks“, – sakė jis.
V. Sutkus neatmetė galimybės, kad kai kurie darbdaviai gali šiuos pinigus pasilikti sau.
„Metų pradžioje buvo lūkesčių, kad atlyginimai turi augti. Dabar turime pandemijos sukeltą krizę, kalbėti apie žymų atlyginimų didėjimą, pavyzdžiui, koks buvo 2019 metais, tikrai būtų sudėtinga ir neatsakinga. Bet kalbėti apie priemones, kurios stabilizuotų situaciją, būtina“, – sakė jis.
Dar pridūrė, kad pasirašytas dokumentas nėra teisiškai įpareigojantis, tad nebus baudų, jei kas nors jo nevykdys.
„Nebus baudžiamosios ar administracinės, ar civilinės atsakomybės. Tiesiog – jei aš asmeniškai sužinosiu, kad įmonės iš tikrųjų tuo pasinaudojo ir sumažino atlyginimą, tikrai joms bus gėda“, – sakė V. Sutkus.
„Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, kad memorandumą pasirašė, nes GPM mažinimas atsilieps ir kvalifikuotai darbo jėgai.
„Tai – mūsų gydytojai, mokytojai, gamybininkai, kurie šiandien dirba labai dideliais krūviais su naujomis technologijomis. Jiems būtų daugiau pinigų. Jei turės daugiau pinigų, tai juos išleis, o šie valstybei grįš per mokesčius, per PVM, per akcizus“, – sakė ji.
„Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknius teigė, kad memorandumas yra pirmas žingsnis.
„Manome, kad tai yra naudinga. Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda vienu žingsniu. Ši iniciatyva yra sveikintina“, – sakė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui yra pasiūlęs pusei metų 5 proc. punktais sumažinti GPM tarifą ir metais paankstinti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą 50 eurų.
Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas negautų apie 500 mln. eurų pajamų.
Memorandume teigiama, kad jei Seimas patvirtintų mokesčių mažinimą, darbdaviai nemažintų atlyginimų.
Vyriausybė yra išsakiusi nepritarimą dėl G. Nausėdos pasiūlymo. Pastebima, kad iš jo naudos turėtų ir gana dideles pajamas gaunantys asmenys, be to, jei darbuotojai sutiktų pakeisti darbo sutartis, darbdaviai skirtumą galėtų pasilikti sau.
