Rimas Ramonas, žinomas spiningautojas iš Druskininkų, sakėsi plauksiąs į ežerą jau šiandien arba ketvirtadienį. Tačiau didelių iliuzijų, kad aštriadiantės gerai kibs, neturi. Vanduo šiemet kaip reta šaltas – daugelyje Pietų Lietuvos ežerų siekia vos 7 ar 8 laipsnius. Jeigu tik dar labiau neatšalo pastaruoju metu, nes kelias dienas iš eilės naktimis vyravo neigiama temperatūra. Per daug metų jam yra pasitaikę žūklių, kad ir tokiose situacijose lydekos sukibdavo puikiai. Bet daug dažniau prie tokio šalto vandens būna sunkios žvejybos. Lydekas tenka ilgai „įkalbinėti“, jos reaguoja tik į lėtai traukiamą palei nosį masalą. Ir tai dažnai ne iš pirmo karto. Na, bet pagauti galima.
Rimas sakė bandys laimę sekliame ežere, kur giliausioje vietoje yra tik kokie 4 m. Lydekos, kaip jis spėja, bus dar toli nuo nerštaviečių nenuėjusios. Nenustebtų, kad tarp jų dar būtų ir neišneršusių, o kitiems patartų, ypač kurie neturi daug patirties, kol kas rinktis seklesnius ežerus. Čia pagauti lengviau. Nors, aišku, kas gerai žino vandens telkinį, tie pagaus praktiškai bet kur, nes, kad ir kokia neaktyvi lydeka bebūtų, pavasarį, pakišus jai po nosimi masalą, vis tiek ji neišlaikys neatakavusi.
Kalbant apie masalus, Rimo nuomone, turbūt lengviausia šiuo metu būtų lydekas gaudyti guminukais, užvertais ant itin lengvų galvakablių ir masalus šokdinant kuo lėčiau. Antroje vietoje – lengvas ir labai lėtas tvičingas. Nors jam pačiam, kalbant apie lydekas, guminukai nėra prie širdies, tad jis bandys žvejoti vien vobleriais ir spinerbaitais.
Sigitas Lukša (Molėtai). Plauks į ežerą jau šiandien – „koks dar gali būti klausimas?“. Neabejoja – „normą“ turėtų nesunkia surinkti. Klausimas tik dėl dydžių. Sigitas išsirinko „atsidarymui“ nuošalesnį ežerą. Lįsti į kokius Išnarus, kitus labiau žinomus Molėtų ežerus nemato prasmės, nes šiandien ten bus pusė Vilniaus.
Prieš porą dienų jam teko žvejoti ešerius didesniame ežere, tai echolotu matė lydekų simbolius prie ešerių nerštaviečių, povandeninių kalniukų gana giliai – 8–10 m gylyje. Ešeriai šiuose ežeruose dar neneršė, bet turėtų dėti ikrus šiomis dienomis. Tad lydekos, matyt, to ir laukia. Pakrančių žolynai dar tušti. Kai pašils ir pajudės kuojos į žoles – va, tada ten ir susirinks lydekos.
Kitiems galiu patarti: ieškokite ešerių nerštaviečių, kitų žuvų susibūrimo vietų ir ten rasite šiuo metu lydeką. Masalai – čia jau kas kuo tiki. Visgi, jis statytų už tuos, kurie nors kiek primena ešerius. Bent jau kalbant apie Molėtų pusės ežerus, kurių vanduo skaidrus.
Tai pat plaukiodamas prieš pora dienų ežere Sigitas pastebėjo, kad vandens temperatūra ežeruose labai nevienoda ir svyruoja tarp 6–7 laipsnių. Šilčiausias vanduo būna atokesnės įlankėlėse, kurios užstotos nuo vėjo ir kurias gerai pasiekia saulė. Jose pirmiausia ir siūlytų bandyti laimę.
Vytenis Pranskevičius (Marijampolė). Balandžio 21 diena, anot jo, yra šventa, pabraukta kalendoriuje raudonai ir, koks bebūtų oras – jis per ją žvejos. Galvoja bandyti laimę vidutinio gylio Dzūkijos ežere, apgaudydamas zonas nuo pusmetrio iki 3,5 m gelmės. Mano, kad tikrai pagaus – pavasaris yra pavasaris, turi lydekos ėsti. Niekur jos nesidės.
Ką galėtų patarti? O gi nebijoti didelių masalų. Ypač jeigu norisi pagauti normalesnę lydeką. Turbūt trečias sezonas, kai iškart po draudimo jis sakėsi dažnai gaudantis 15–20 cm ilgio vobleriais ir pagaunantis geriau, nei žvejodamas tradiciniais, 10–13 cm masalais. Kodėl taip yra – sunku pasakyti. Gal didesni vobleriai labiau dirgina lydekų šoninę liniją?
Traukimas jų irgi nebūtinai turi būti tradiciškai lėtas. Visi esame girdėję, kad pavasarį, kol šaltas vanduo reikia voblerius vesti labai lėtai. Nebūtinai. Jam šiuo laiku dažniau suveikia kitokia taktika – energingesnis voblerio „padaužymas“, tačiau po to darant didelė – iki 5 sekundžių ir net didesnę pauzę...
Tokios yra mūsų spiningo meistrų prognozės bei patarimai. O kaip ten bus šiandien ir kitomis dienomis iš tiesų – greit sužinosime patys. Šaunios jums lydekų sezono pradžios!
