Pagal dabartinius siūlymus, ši priemonė užtikrintų NT nuomotojams 70 proc. pajamų srautą iš nuomos įplaukų, palyginti su padėtimi iki paskelbiant karantiną, o tokių išskirtinių sąlygų neturi joks kitas šalyje veikiantis verslo sektorius. Savo ruožtu, nuomininkai, kurių didžioji dalis, tikėtina, yra smulkaus verslo įmonės, turės prisidėti 20 proc., net ir jei pajamų iš savo verslo apskritai karantino metu negauna.
Didžiausi naudos gavėjai valstybei kompensuojant dalį nuomos pajamų greičiausiai bus komercinės paskirties NT valdančios Lietuvos ir užsienio stambaus verslo grupės ir NT fondai, kuriems priklauso didžioji dalis Lietuvoje veikiančių modernių prekybos centrų. Tokiems subjektams kritinės pagalbos linijos poreikis apskritai abejotinas, nes daugumos šių NT savininkų finansinė situacija, skirtingai nei dėl karantino veiklą sustabdžiusių įmonių, gali būti tvari, o verslo veiklos rizika plačiai išskaidyta. Kitaip tariant, karantinui apribojus vienų sektorių veiklą, kitų sektorių įmonėms nuomojamų patalpų pajamos gali būti pakankamos pastatams išlaikyti ir NT valdytojų finansiniams įsipareigojimams dengti.
Karantino labiausiai paveikti sektoriai nuomojasi prekybos, viešbučių ir maitinimo paskirties patalpas, kurių naudingas plotas visoje Lietuvoje sudaro 8 mln. kv. m. Iš jų apie 13 proc. sudaro modernūs prekybos centrai, priklausantys daugiausia stambiesiems nuomotojams. Taip pat apie du trečdaliai labiausiai karantino paveiktoms veikloms vykdyti skirtų pastatų ir patalpų yra apskritai nenuomojama, todėl į vyriausybės skiriamą paramą nuosavybės teise patalpas valdantys verslai pretenduoti galimybės neturėtų, o visa verslo prisiimama našta šių pastatų išlaikymui ir įsigijimui (jei įsigyta su paskola) – tenka verslo sąnaudoms. Tokiu atveju gali būti iškraipoma NT rinka, teikianti didesnes paskatas NT nuomai nei nuosavybei.
Tokia išskirtinai dosni valstybės pagalba vienam sektoriui, kuriame dominuoja stambusis verslas bei turtingesnė visuomenės dalis, nėra teisinga kitų sektorių atžvilgiu ir mažina vyriausybės pagalbos verslui paketo, kuris yra ribotas savo dydžiu, efektyvumą. Palyginimui, INVEGA naujų tiesioginių paskolų visam kitam Lietuvos verslui apimtis sudaro taip pat 100 mln. Eur, t.y. tiek pat kiek ir ši planuojama NT nuomos kompensavimo priemonė, skirta tik vieno sektoriaus – NT nuomotojų pajamoms užtikrinti. Be to, ši priemonė gali pasiekti ir nuomotojus, kurie neturi problemų dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir kuriems ši priemonė leistų tiesiog toliau generuoti reikšmingą grąžą ekonominio sukrėtimo sąlygomis.
NT nuomotojai, susiduriantys su atsiskaitymų trūkumu ir turintys aptarnauti finansinius įsipareigojimus, kaip ir kitos problemų dėl COVID-19 patiriančios įmonės, turėtų kreiptis dėl valstybės pagalbos, naudojantis jau esamomis INVEGA priemonėmis. Jei nuomotojas turi banko paskolą, jis turi galimybę kreiptis dėl mokėjimų atidėjimo pasinaudojant INVEGA portfelinėmis garantijomis. Jei nuomotojas turi kitų įsipareigojimų, pvz., darbuotojų atlyginimams, jis gali kreiptis dėl INVEGA lengvatinės paskolos. Jei nuomotojas turi neapmokėtų nuomos sąskaitų, jis gali kreiptis dėl paskolų toms sąskaitoms apmokėti, pasinaudodamas ASAP priemone. Be šių priemonių, nuomotojas gali naudotis ir kitomis jau esančiomis priemonėmis, kurios užtikrina didesnį valstybės pagalbos lėšų efektyvumą ir panaudojimo galimybių teisingumą. Be to, viešojoje erdvėje jau dabar gausu informacijos apie tai, kad nuomotojai ir nuomininkai randa kompromisinius susitarimus, nereikalaujančius papildomų valstybės išlaidų.
