„Jau nuo metų pradžios kritulių regione buvo daugiau nei vidutiniškai. Nuo vasario mėnesio vandens rezervuarų užpildymo lygis buvo didesnis už normą, o kovą jis buvo 45 proc. arba 7 procentiniais punktais aukštesnis už normą. Vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai per mėnesį sumažėjo, tačiau jie buvo 15 proc. didesni nei praėjusių metų kovą“, – pranešime teigia M. Giga.
Bendrovės teigimu, Baltijos šalyse paskelbtas karantinas turėjo įtakos elektros paklausai. Elektros suvartojimas Baltijos šalyse per metus sumažėjo 3 proc. iki 2,387 TWh. Lietuvoje jis sumažėjo 4 proc. iki 1,019 TWh, Latvijoje ir Estijoje – 3 proc. – atitinkamai iki 626 GWh ir 742 GWh.
„Karantino Europoje paskelbimas tiesiogiai paveikė paklausos sumažėjimą visuose sektoriuose, įskaitant ir energetiką. Kovą elektros paklausa Europoje sumažėjo nuo 5 proc. iki 15 proc., o tai atsispindėjo gamybiniuose pajėgumuose ir žaliavų paklausoje“, – teigia M. Giga.
„Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kovą kainavo 24 eurus už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje elektra pigo taip pat 14 proc. iki 24,02 euro.
Visoje „Nord Pool“ prekybos zonoje vidutinė kaina per mėnesį nukrito vidutiniškai 31 proc. iki 9,01 euro. Šiaurės šalyse vidutinė kaina siekė 12,13 euro, todėl kainų skirtumas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių buvo mažesnis nei 12 eurų.
Kovą bendri elektros gamybiniai pajėgumai Baltijos šalyse išaugo 2 proc. iki 1,387 TWh. Daugiausia elektros pagaminta Latvijoje – 671 GWh arba 12 proc. daugiau nei vasarį. Estijoje pagaminta 356 GWh – 6 proc. daugiau, Lietuvoje – 360 GWh – 16 proc. mažiau.
Visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 58 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje pagaminta 35 proc., Latvijoje – 107 proc., Estijoje – 48 proc. šaliai reikalingos elektros.
„Elektrum Lietuva“ yra Latvijos valstybinės bendrovės „Latvenergo“ antrinė įmonė.