„Nors nerimą dėl ateities nurodo jaučiantis kas antras šalies gyventojas, dėl realiai patiriamų sunkumų dengti paskolas į mūsų banką kol kas kreipėsi tik labai maža dalis gyventojų, turinčių finansinių įsipareigojimų. Nemaža dalis besikreipiančiųjų nori pasitarti, įvertinti atidėjimų poveikį, ir paskolų įmokų visgi nusprendžia neatidėti. Iki šios dienos esame priėmę 1,8 tūkst. sprendimų dėl būsto paskolų, vartojamojo finansavimo paskolų ir lizingo įmokų atidėjimo“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Pasak jo, kone kas antrame bankui pateiktame prašyme nurodoma įmokų atidėjimo priežastis − reikšmingai sumažėjusios pajamos (48 proc.). Kitos priežastys yra nutrūkę darbo santykiai (29 proc.), galbūt sumažėsiančios pajamos ateityje (14 proc.), kiti veiksniai (9 proc.).
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas pastebi, kad šiandien didžioji dalis gyventojų paraiškų dėl įmokų atidėjimo yra susijusi su būsto paskolomis (65 proc.), vartojimo kreditams tenka kas trečia paraiška (31 proc.), likusieji kreipiasi dėl lizingo įmokų (4 proc.). Ši proporcija nekinta nuo pat karantino pradžios.
Gyventojams yra galimybė vartojimo finansavimo ir lizingo įmokas nukelti iki 6 mėnesių, o būsto paskolos įmokoms gali būti pritaikytas iki 12 mėnesių nukėlimas.
Kaip rašoma pranešime, prieš kreipiantis į banką reikėtų atsakingai įvertinti savo padėtį. Jei kol kas finansinė situacija nėra pablogėjusi, domina tik teorinės sprendimo galimybės, atsakymų į klausimus prasmingiau ieškoti interneto banke.
Nuo karantino paskelbimo pradžios „Swedbank“ taip pat yra priėmęs 500 sprendimų dėl įmonių paskolų įmokų atidėjimo ar jų pratęsimo. Su sunkumais susiduriančios įmonėms, kaip ir gyventojai, raginamos kreiptis į banką ir sprendimo iš susidariusios padėties ieškoti kartu.
