Optimistiniai scenarijai prognozuoja, kad po suvaržymų šalies ekonomika atsistatys greitai pagal V, t. y. spartaus augimo kreivę, kiti teigia, kad ir U formos kreivė, atitinkanti tvarų augimą, būtų optimistinis scenarijus. Pesimistiškesni analitikai užsimena ir apie L – staigaus nuosmukio ir ilgalaikės depresijos – scenarijus.
Kaip ten bebūtų, visi žinome, kad nuosmukis nesitęs amžinai ir jau dabar galvojame, kurie iš šiandien skubiai priimamų sprendimų geriau užtikrins mūsų verslų ateitį.
Iš naujo įvertinkite pakitusius vartotojų poreikius
Šiuo metu pajamų negauna dauguma apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių, turizmo ir aptarnavimo rinkos, valymo paslaugų rinkos, prabangos ir nekasdienio vartojimo prekių rinkos įmonių. Vartotojai netenka pajamų, netenka ir darbo (neseniai paskelbta apie nuo karantino pradžios registruotų beveik 6000 naujų bedarbių).
Staigus vartojimo paklausos sumažėjimas lemia tai, kad vartotojų nebeveikia (ir dar artimiausią mėnesį ar du neveiks) jokie išpardavimo ar kiti pardavimo rėmimo (angl. promotion) pasiūlymai, jeigu jūsų produktai ar paslaugos vartotojui nėra pirmo būtinumo prekės.
Akivaizdu, kad vartotojai perka daugiau ir didesniais kiekiais maisto prekes, ir jų jautrumas maisto prekių kainoms sumažėjo. Beje, manytina, kad pirkdami maisto prekes vartotojai ir ateityje galvos apie liečiamų paviršių saugumą, todėl dar ilgai vengs naudoti daugkartinius maišelius, vėl padidės plastikinių pakuočių naudojimas.
Matome, kad sunkų laikotarpį išgyvena automobilių pramonė – stabdoma gamyba, atleidžiami darbuotojai. Vartotojai irgi gerai pagalvos prieš keisdami lizinguojamą prašmatnų automobilį ar jau pabodusį pavažinėtą į naują.
Tačiau manoma, kad nuosmukis bus ženkliai mažesnis žemės ūkio technikos srityje. Iš kitos pusės, pasibaigus karantinui ir leidus prekybą bei klientų face-to-face aptarnavimą staigiau nei įprasta padidės antrinės aprangos prekių rinkos, buitinių įrenginių taisymo paslaugas teikiančių įmonių pajamos, didės įrenginių taisymo poreikis.
Prognozuojama, kad ir pasibaigus viruso protrūkiui socialinės distancijos laikymasis arba artimo kontakto vengimas taps ilgalaikiu įpročiu didelei visuomenės daliai, žmonės laikysis out-of-public principo. Todėl renginių organizatoriams, sporto klubams reikės ilgesnio laiko tarpo susigrąžinti savo klientus. Tačiau grožio paslaugas teikiančios įmonės pajus klientų antplūdį tik pasibaigus karantino laikotarpiui. Tikėtina, kad dar ilgą laiką matysime paruošto maisto į namus bei sveiko maisto prekių apyvartumo padidėjimą perkant jas on-line, keisis prekių pristatymo būdai siekiant jas pristatyti greičiau ir pigiau.
Tokios įžvalgos turėtų paskatinti vadovus peržiūrėti savo įmonių produktų portfelį, automatizuoti pardavimo ir pristatymo būdus.
Pasiruoškite pesimistiniam scenarijui
Noriu pabrėžti, kad šiame didžiulio neapibrėžtumo laikotarpyje pasiteisins tik ypatingai saikingas optimizmas dėl ateities paklausos augimo. McKinsey teigimu, ankstesnių nuosmukių metu pastebėta, kad įmonių, esančių prastesnėje finansinėje situacijoje, vadovai linkę pervertinti greito atsigavimo galimybes ir todėl priima mažiau pagrįstus sprendimus. Negalvokime, kad jau iš karto po Velykų viskas bus gerai!
Rinkų atsigavimo greitis priklausys nuo daugelio priežasčių: tiekimo grandinių stabilizavimasis, verslo kontraktų nutraukimo ar įšaldymo apimtys, nedarbo lygis, gyventojų pajamų netekimas, rinkose veikiančių įmonių finansinė sveikata, valstybės parama verslui ir taip toliau.
Ankstesnės krizės pamokos leidžia sakyti, kad didžioji dalis sprendimų yra grindžiama lūkesčiais dėl ateities. Todėl rinkoms atsigauti ypatingai svarbus fizinio ir finansinio saugumo pojūtis visuomenėje. Drįsčiau teigti, kad tokie skubotai vyriausybės priimami viruso protrūkio valdymo sprendimai kaip priverstinis (!) sveikų ir sergančių asmenų karantinavimas nesustiprins saugumo jausmo.
Dar daugiau, dalis sociologų teigia, kad ir pasibaigus protrūkiui visuomenėje, ir ne tik Lietuvoje, jausime susvetimėjimą ar net susipriešinimą, dar dažniau bus priimami populistiniai sprendimai, didės nacionalizmo apraiškų.
Visi verslo vadovų šiandien priimami skubūs sprendimai turėtų būti pagrįsti jų ilgalaikio poveikio analize ir prielaidomis. Kiekvienai įmonei derėtų pagalvoti apie keletą scenarijų ir būti pasiruošus išgyventi pesimistinio scenarijaus sąlygomis. Taip bus lengviau prisitaikyti prie bet kokios realybės.
