„Rytinis šou“ (angl. „The Morning Show“), 2019 m.
Metams gavęs nemokamą prieigą prie „Apple TV+“, nusprendžiau įvertinti šią platformą pasirinkdamas vieną iš kontraversiškiausių 2019 metų projektų – serialą „Rytinis šou“ (angl. „The Morning Show“), kurio pamatu tapo 2017 metais visame pasaulyje išpopuliarėjęs judėjimas #metoo.
Serialo siužetas sukasi aplink populiarios šalyje laidos „Rytinis šou“ vedėjo Mičo Keslerio skandalą. Vyras yra buvusios bendradarbės kaltinamas dėl seksualinio priekabiavimo, dėl ko jis yra priverstas pasitraukti iš savo pareigų. Žiūrovai yra šoke. Televizijos stoties vadovai ir darbuotojai yra šoke. Visa Amerika yra šoke. Kas bus toliau? Kaip dabar atrodys laida, kuri neteko tokio svarbaus komandos nario? Į visa tai atsakys artimiausios kelios savaitės, kurios kardinaliai apvers visų „Rytinio šou“ komandos narių gyvenimus.
Pastaruoju metu labai dažnai tiek televizijoje, tiek ir kino ekranuose pradėjo lįsti į viešumą projektai, kuriuos įkvėpė skandalais apipintas #metoo judėjimas. Kas dar nežino, tai dėl jo buvo paviešinti žymių žmonių seksualiniai ir smurtiniai nusikaltimai. Vieniems šis judėjimas atrodo kaip noras pasipelnyti arba išpopuliarėti, kitiems – rimtas reikalas, kuris skatina žmones netylėti ir pasipasakoti apie patirtą prievartą. Bet kuriuo atveju - tai puikus būdas ne tik atskleisti prievartautojų veidus, bet ir tuo pačiu užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ateityje.
2019 metais turėjome „Oskarams“ nominuotą tikrais faktais paremtą dramą „Skandalas“ (angl. „Bomshell“) ir du serialus „Garsiausias balsas“ (angl. „The Loudest Voice“) ir „Rytinis šou“. Ir būtent pastarasis man iš šios trijulės padarė didžiausią įspūdį. Kodėl? Nes čia yra gvildenamos įvairios temos, kurios paliečia ne vien tik aukas su kaltinamaisiais, bet ir pačią visuomenę, kurioje mes gyvenam.
Šis serialas turi kelis siužetinius sprendimus. Vienas iš jų, aišku, yra susijęs su pačiu seksualiniu skandalu, tačiau visa pagrindinė šio projekto esmė – kanalo ir televizinio šou darbo užkulisiai susidūrus su tokia rimta problema. Čia nukenčia visi, ne tik Mičas Kesleris, kuris netenka darbo, bet ir jo kolegė Aleks Levi. Jai tenka suktis iš padėties ir sugalvoti, kaip pagerinti kanalo ir laidos įvaizdį. Jos sprendimai, jos išgyvenimai ir jos požiūris į situaciją – be galo vertingas šio serialo elementas, kuris be galo įkvepia. Būtent Aleks Levi siužetinė linija labiausiai mane įtraukė ir nepaleido iki pat pirmojo sezono pabaigos.
Aišku, jeigu jau pradėjau kalbėti apie personažus, paminėsiu ir Bredlę Džiakson, kuri bent jau man pirmose penkiose serijose labai erzino savo teisingumu. Tačiau šiai istorijai įsibėgėjus, pradėjau nuolankiau žiūrėti į jos personažą, nes visgi tai pakankamai daugiasluoksnis ir labiau prie liaudies priartintas žmogus su savo nuoskaudomis ir paslaptimis. Be abejo, be šių mano paminėtų dviejų damų ir seksualiniu priekabiavimu kaltinamo Mičo, čia mes gauname ir kitus įdomius personažus, kurie papildo visumą. Dauguma iš jų – kanalo darbuotojai, kurie vienaip ar kitaip turėjo šiokios tokios įtakos siužetui.
Seriale kalbama dar ir apie darbo specifiką bei požiūrį į lytis, o taip pat karts nuo karto mums yra pateikiamai savotiški stereotipai, susiję su tam tikromis žmonių grupėmis. Ir nors kai kurios scenos, susijusios su jais, gali pasirodyti juokingos, deja, bet juoktis nėra dėl ko, nes įsigilinus į dialogus, galima pamatyti, kiek supuvusi yra pati sistema ir kokias pasekmes turi ne vietoje ir ne laiku panaudotas politkorektiškumas. Malonu tik tai, jog net ir rimtai atrodanti visuma nesukelia sunkumo jausmo, dėl ko serialas žiūrisi labai energingai.
Iš techninių serialo aspektų paminėti vertėtų puikų kameros darbą, tvarkingą vaizdo montažą, akis džiuginančias dekoracijas su kostiumais ir grimu bei muziką, kuri papuošė bene kiekvieną rodomą sceną.
Puikus aktorių kolektyvas – tai dar vienas riebus pliusas į serialo daržą. Jennifer Aniston čia yra tiesiog nepakartojama. Manau, jog tai geriausias jos karjeros vaidmuo nuo... Net nežinau nuo kada. 2014 metais ji visai neblogai pasirodė filme „Pyragas“ (angl. „Cake“), tai sakykim, kad nuo tada. Aišku, čia buvo aukštasis pilotažas, kurio nepalyginsi su mano paminėto filmo vaidmeniu. Be jos, malonu buvo žiūrėti ir į talentingus Reese Whisterspoon, Billy‘į Crudupą su Steve‘u Carrelu. Ši trijulė įtikino savo pasirodymais. Be to, seriale galima pamatyti Mindy Kaling, Davidą Morese‘ą, Jacką Davenportą, Marką Duplassą ir Nestorą Carbonellą, kurie atliko epizodinius vaidmenis.
Apibendrinus, tai – nuostabus ir įtikinamas draminis šou apie seksualinį skandalą, jo padarinius ir žmones, kuriems gyvenimas po to kardinaliai pasikeitė. Todėl, jeigu Jums patinka įsigilinti į panašaus pobūdžio temas ir pamatyti gvildenamą įvykį iš kelių skirtingų perspektyvų, šis serialas, manau, Jums padarys labai gerą įspūdį.
Pasiekiamas: Apple TV+
Anonsas:
„Stebėtojų lyga“ (angl. „Watchmen“), 2019 m.
2019 metai buvo tokie intensyvūs, jog buvo neįmanoma pasižiūrėti visus norimus filmus, o tuo labiau serialus, kuriuos mums pristatė „NETFLIX“, „AMAZON“ ar „HBO“. Ir dabar, turint šiek tiek daugiau laisvo laiko, nusprendžiau pasitaisyti su keliais labiausiai mane dominančiais televiziniais projektais. Vienu iš jų tapo „HBO“ sukurtas serialas apie superherojus, kurio pamatu tapo 1986-1987 metais išleista populiari Alano Moore‘o grafinė novelė „Stebėtojų lyga“ (angl. „Watchmen“).
Serialo istorija nukelia mus 34 metais į priekį po 1985 metais įvykusios tragedijos Niujorke. Dabar Amerikai beveik tris dešimtmečius vadovauja Robertas Redfordas (aktorius), o Daktaras Manhatanas toliau tęsia savo egzistavimą Marse. Miestuose žmonėms yra nesaugu, nes ir patys policininkai dažnai tampa gerai organizuotos kaukėtos gaujos aukomis. Šios priežastys priverčia pareigūnus įkurti dar vieną slaptą „Stebėtojų lygą“, kurios lydere tampa Andžela Abar. Būtent ji neužilgo privalės vesti savo kolegas į kovą su rasistiškai nusiteikusios organizacijos „Septintoji kavalerija“ nariais.
Pirmas klausimas, kuris gali kilti tiems, kurie nėra skaitę grafinės „Stebėtojų lygos“ novelės – ar būtina susipažinti su pirminiu šaltiniu? Ne, nebūtina, nes tai yra visiškai nauja istorija, kuri lyg ir pratęsia tuos įvykius, kurie buvo pavaizduoti komikse, tačiau jie nėra ant tiek glaudžiai susiję, kad reikėtų imti į rankas Alano Moore‘o parašytą darbą. Bet, savo ruožtu, rekomenduočiau pasižiūrėti 2009 metų Zacko Snyderio režisuotą filmą, kuris duos Jums nemažai informacijos apie pačią šios istorijos visatą bei Jus supažindins su kai kuriais herojais, kurie pasirodo šiame seriale.
O dabar apie patį serialą.
Serialo pasakojimo struktūra labai skiriasi nuo tos, kurią mes gavome 2009 metų filme. Iš vienos pusės, tai ir gerai, nes mums yra rodomi ganėtinai nauji laikai su savo problemomis, iš kitos – pritrūko to „vintažo“, kuriuo buvo papuoštas prieš vienuolika metų pasirodęs filmas.
Tačiau karts nuo karto yra grįžtama prie ištakų, kurias mes matėme ir Zacko Snyderio juostos pradžioje, kai mums buvo pristatyti pirmieji „Stebėtojų lygos“ nariai. Kodėl sakau, kad skiriasi? Nes serialo siužete nėra pernelyg įmantriai užsuktos detektyvinės linijos, kurią būtų sunku nuspėti. Užtat čia mes gauname bylą, kurią bando išnarplioti Andžela Abar. Byla nėra itin paini, nors karts nuo karto ji sukelia savotišką intrigą dėl to, kas vyksta ekrane.
Kas mane labiausiai sužavėjo šiame seriale, tai pagrindinė tema, kuri yra susijusi su rasizmu. Kai kurie žmonės šį serialą būtent dėl to ir kritikavo, nes jame yra parodyti nuo baltųjų kenčiantys juodaodžiai. O man kaip tik toks žvilgsnis į rasizmo problemą padarė įspūdį, nes tai, kas čia yra rodoma, atitinka ne tik dabartinę, bet ir segregacijos laikų realijas. Ir mintis gera, ir pateikimas įdomus. Be to, dar čia kalbama apie politiką, nacionalizmą, pareigas ir teises. Kiekviena iš tų temų irgi išvystyta pakankamai įdomiai.
Turime mes čia įdomius herojus, kurie savo charizma gal ir neprilygsta tokiems personažams kaip Komediantas, Roršakas ar Šilkinė Šmėkla, bet jie taip pat turi neblogai atrodančias istorijas, kurios laikui bėgant susidėlioja į vieną didelį paveikslą. Deja, nenoriu „spoilinti“, todėl apie jų tikslus ir sugebėjimus tiesiog pratylėsiu. Bet kas žiūrėjo jau mano kelis kartus paminėtą filmą, turės smagų laiką, nes seriale pasirodys kai kas, kas jau mums yra puikiai pažįstamas.
Aišku, kokia čia būtų „Stebėtojų lyga“, jeigu kūrėjai pagailėtų smurto. O jis čia liejasi laisvai. Visos kraupios ir žiaurumo pripildytos scenos atrodo efektingai bei tikroviškai, o riebūs žodžiai dar labiau paryškina kiekvienos makabriškesnės scenos poveikį. Todėl kaip ir pridera „HBO“ standartui, cenzūros čia mes irgi nesulaukiame, nes viskas pateikiama iš itin atviros perspektyvos.
Iš vizualios perspektyvos, serialas atrodo be galo kokybiškai. Ir specialieji efektai, ir muzika, ir kameros, ir garso bei vaizdo montažas – be jokių priekaištų, nes akys ir ausys buvo pamalonintos. O dar koks čia geras produkcijos dizainas. Vien kostiumai, grimas ir dekoracijos priverčia jausti pagarbą tiems profesionalams, kurie buvo už visa tai atsakingi.
Iš aktorių paminėčiau kelis, kurie man labiausiai patiko ir, aišku, jų suvaidinti personažai turėjo didžiausią įtaką. Taigi pirmiausia – „Oskarui“ nominuota Regina King, kuri atliko pagrindinį vaidmenį, buvo nepakartojama savo baudėjos amplua. Tai itin brutalus ir piktai išreikštas herojus, kuris nuo pirmų minučių nusipelnė simpatijų. Antra – kino veteranas Jeremy‘is Ironsas, kuriam irgi puikiai sekėsi įkūnyti savo herojų. Netgi sakyčiau, jis niekuo nenusileido aktoriui Matthew Goode‘ui, kuris 2009 metais atliko tą patį vaidmenį.
Taip pat čia galima pamatyti ir tokius žinomus veidus kaip Donas Johnsonas, Timas Blake‘aš Nelsonas, Yahya Abdulas-Mateenas II-asis, Jean Smart, Frances Fisher ir Tomas Misonas.
Apibendrinus, tai labai stiprią socialinę žinutę apie rasizmą turintis serialas, kuris ne tik puikiai papildo jau mums visiems žinomą Alano Moore‘o istoriją, bet ir suteikia visai naują žvilgsnį į pačią „Stebėtojų lygą“ ir jos poreikį visuomenėje.
Pasiekiamas: HBO
Anonsas:
„Jo tamsiosios jėgos“ (angl. „His Dark Materials“), 2019 m.
2007 metais patyręs finansinį fiasko, filmas „Auksinis kompasas“ (angl. „The Golden Compass“), kuris kino studijai „New Line Cinema“ be marketingo kainavo 170 milijonų dolerių, o užsidirbo vos 372 milijonus, taip ir nesulaukė savo tęsinio. Jo turėjo tapti rašytojo Philipo Pullmano romano „Aštrusis peilis“ (angl. „The Subtle Knife“) motyvais paremtas kino projektas.
Laikas bėgo ir, kai niekas net negalvojo, kad kažkas dar imsis „Jo tamsiosios jėgos“ (angl. „His Dark Materials“) ciklo adaptacijos, „BBC“ nustebino mums 2019 metais pristatydama pirmąjį sezoną, susidedantį iš aštuonių serijų.
Serialo istorija sukasi aplink mergaitę Lairą, kuri prižiūrima savo dėdės, lordo Asrilo, gyvena sau ramiai Oksforde tarp profesorių ir studentų. Vieną dieną visas jos pasakiškas gyvenimas pasikeičia, kai jai tenka stoti į kovą su paslaptingos organizacijos, kuri savo eksperimentams grobia vaikus, lydere ponia Kolter. Taip prasideda didžiausias Lairos gyvenimo nuotykis, kuris nulems kelių pasaulių likimą.
Tai ką, karantino dėka pasižiūrėjau dar vieną serialą, kuris puikavosi mano sąraše dar nuo rudens. Ir ne šiaip sau serialą, o mano labai mėgstamos knygų trilogijos ekranizaciją. Aišku, kalba eina apie pirmosios knygos perkėlimą į žydruosius ekranus, kaip savo laikais tą buvo padariusi studija „New Line Cinema“. Ir, nors mano paminėtas filmas tikrai buvo žiūrimas, nes kaip nuotykių ir fantasy žanrui priklausantis projektas jis turėjo viską, dėl ko buvo galima gauti itin smagią pramogą, bet visumoje, jame trūko tos dvasios, kuria spinduliavo Philipo Pullmano romanai.
Būtent ta dvasia gali pasigirti šis pirmasis „Jo tamsiosios jėgos“ sezonas. Tiesa, tiems žmonėms, kurie nėra skaitę knygų ar žiūrėję „Auksinio kompaso“, susigaudyti pačioje pradžioje bus labai sunku, nes pats pasakojimas mano kuklia nuomone yra išties painiai sudėliotas. Čia Jūs neatsipalaiduosite, nes reikės įkyriai stebėti kiekvieną herojų veiksmą bei įdėmiai klausytis visų pokalbių, kuriais mes esame čia pamaloninti. Pokalbiai čia ne banalūs, nes į juos kūrėjai mums įterpė savotiškas metaforas, kurias vėliau žiūrovas gali pritaikyti prie keistai atrodančių situacijų. Apie kokias situacijas kalbu, neatskleisiu, bet jau einant link pabaigos, viskas pradeda atrodyti aiškiau, jog neskaičiusiam knygų bus žymiai paprasčiau įsigilinti į šio projekto esmę.
Herojai seriale pateikti išties neblogai, nors jų kaip asmenybių transformacija vyksta itin lėtai, jog tenka laukti vos ne paskutinių dviejų serijų, kad galėtume juos pamatyti visame gražume. Bet verta palaukti, nes tai yra dėmesio vertas reginys, kuris dar labiau nuteikia antrojo sezono laukimui.
Veiksmo čia nėra per daug, bet kaip nuotykių filmas, šis pasakojimas neprailgsta, nes kūrėjai leidžia mums pasinerti į patį pasaulį, kuriame ir vyksta ši nepakartojama istorija. Daug detalių yra pasiskolinta iš knygos, todėl žiūrint į kai kuriuos epizodus, pasidaro išties malonu, kad serialą prižiūrintys žmonės sugebėjo atsakingai apdoroti turimą medžiagą ir nepasišiukšlinti.
Iš techninių aspektų perspektyvos – didžiulė pagarba kūrėjams, kurie nepagailėjo pinigų, kad žiūrovai būtų patenkinti pamatytu. Visos dekoracijos, specialieji efektai, grimas, kostiumai, šukuosenos, produkcijos dizainas ir muzika – tai akis bei ausis pradžiuginęs kokybiškas didžiulės kūrybinės grupės darbo rezultatas. Tikiuosi, kad antrasis sezonas savo vizualiais sprendimais mus nustebins dar labiau.
Aktoriai aišku nėra tokie charizmatiški kaip „Auksiniame kompase“, nes tiek Danielis Craigas su Nicole Kidman, tiek Eva Green su Samu Elliottu buvo mano paminėtos juostos pažibomis. Čia geriausia, ką mes gauname, tai iš „Logano“ (angl. „Logan“) žinomą Dafne Keen, Ruth Wilson, James‘ą McAvoy‘ų, Ariyoną Bakare‘ą, Liną Manuelį Mirandą ir Jamesą Cosmo. Šie mano paminėti aktoriai suvaidino išties gerai, todėl priekaištų jų vaidybai visiškai nėra. Tik, sakau, pritrūko jų personažams tokios charizmos, kurią turėjo filmo žvaigždės.
Visumoje – kokybiškas ir be galo gerai pirmąją „Jo tamsiosios jėgos“ ciklo knygą interpretavęs televizinis šou, kuris einant link pabaigos įsibėgėjo taip gerai, jog be jokių abejonių antrasis sezonas dabar yra priverstas pateikti žiūrovams aiškiau išdėstytus įvykius ir žymiai judriau pateiktą veiksmą.
Pasiekiamas: HBO
Anonsas:
„Svetimas“ (angl. „The Outsider“), 2020 m.
Pastaruoju metu tiek kino ekranuose, tiek ir televizijoje pasirodė nemažai Stepheno Kingo romanų ekranizacijų. Vienos kaip „Tas“ (angl. „IT“) buvo sėkmingos, kitos su „Tarp aukštos žolės“ (angl. „In the Tall Grass“) priešaky, nelabai. Todėl buvo sunku prognozuoti, ką mums atneš jo 2018 metais pasirodžiusio romano „Svetimas“ (angl. „The Outsider“) adaptacija, kurią visai neseniai serialo pavidalu mums pristatė „HBO“.
Serialo istorija sukasi aplink berniuko nužudymu apkaltintą mokyklos beisbolo trenerį ir mokytoją Terį Maitlandą, kurio piršto antspaudai tampa labai svarbiu įrodymu šioje byloje. Tačiau įsibėgėjus tyrimui iš gautos vaizdajuostės paaiškėja, jog vyras tuo metu, kai buvo įvykdytas šis žiaurus nusikaltimas, buvo už 90 kilometrų nuo tos vietos. Šią bylą tiriantis detektyvas Ralfas Andersonas atsiduria aklavietėje, o jo protą aptemdo mintys apie visokiausias antgamtines jėgas, kurios galimai prisidėjo prie šio incidento.
Stepheno Kingo kūryba – tai unikalus reiškinys, kuris puikiai tinka ekranizacijoms. Gaila tik, jog ne viena jo gera knyga buvo ganėtinai sausai adaptuota į ekranus. Nes pripažinkime, jog didelės apimties literatūrinius kūrinius gerai perkelti į kelių valandų trukmės filmą yra beveik neįmanoma. Tada tenka ką nors aukoti, trumpinti siužetą, keisti įvykius ir panašiai. Todėl, mano nuomone, geriausiai tokias istorijas perkelti į serialo formatą, nes tada žiūrovas galimai gaus pilną vaizdą to, kas ir buvo pavaizduota knygų puslapiuose.
Kaip pavyzdį pateiksiu tris paskutinius mano žiūrėtus serialus pagal Stepheno Kingo kūrybą, kurie buvo išties verti dėmesio. Tai 2016 metų politinis trileris „11.22.63“, rašytojo fantazijos vaisiais įkvėptas „Kasl Rokas“ (angl. „Castle Rock“) ir „Ponas Mersedesas‘ (angl. „Mr. Mercedes“). Visi šie mano išvardinti televiziniai projektai ir buvo nuostabūs tuo, jog jų istorijos buvo iki mažiausios detalės išdirbtos, sklandžiai pateiktos ir visiškai nepaskubomis papasakotos. Taip yra ir su „Svetimu“, kuris nuo pat pradžios iki labai intriguojančio finalo sugebėjo išlaikyti dėmesį vien dėl savo tvarkingai pateikto siužeto.
Visgi tokie detektyviniai serialai, kuriuose bandoma ieškoti žudikų ar panašaus plauko nusikaltėlių bei tirti neaiškias bylas, išties sugeba pritraukti prie ekranų. Ir, kas maloniausia, tokie serialai dažnai išlaiko reikiamą įtampą visos siužetinės linijos eigos metu, jog net nesinori žvalgytis į šonus, nes taip įtraukiančiai viskas ten yra pateikiama.
Daug pasakoti apie patį siužetą nenoriu, nes visuomet bandau vengti „spoilerių“, tačiau užsiminsiu, jog žiūrint šį serialą, žiūrovams yra suteikiama galimybė patiems atsidurti detektyvo vietoje ir siužetinės linijos eigos metu bandyti nuspėti tolimesnius įvykius, kurie vėliau aišku pristatomi iš itin atviros perspektyvos su savotiškais paaiškinimais. Kas, kur, kodėl, kam? Tokie klausimai kyla jau po pirmų dviejų serijų, kuriomis meistriškai mus įveda į šį pasakojimą. Su kiekvienu nauju epizodu, klausimų gali kilti dar daugiau, bet, kaip jau rašiau, jeigu labai įdėmiai žiūrėsite šį serialą, patys galėsite pasukti galvą ir galbūt Jums irgi pavyks nuspėti kai ką. Bent jau man pavyko išpranašauti kelis siužetinius posūkius. O kai neskaičiusiam šios knygos, tai sakyčiau gana neblogai.
Patiko man ir personažai. Kiekvienas iš jų turi savo istoriją, o siužetui įsibėgėjus, kiekvienas iš jų atsiskleidžia po truputį, jog galiausiai mes matome pilną tų veikėjų portretą. Tiek detektyvas, tiek ir įtariamas nužudymu mokytojas – įdomūs ir labai žmogiški personažai, kurie sukelia nemažai emocijų stebint jų veiksmus šioje nepaprastoje istorijoje. Aišku, be jų yra dar keli ganėtinai svarbūs herojai, bet apie juos pratylėsiu, kad negadinčiau Jums peržiūros.
Veiksmo seriale nedaug, bet ir be jo buvo pakankamai gyva peržiūra, nes įtampa laikė iki pat pabaigos. Galbūt keli epizodai tik buvo šiek tiek ištęsti, tačiau atsižvelgus į šio pasakojimo kontekstą, tokios vietos turėjo būti, kad žiūrovas dar labiau įsijaustų ir galėtų vėliau patirti šiokį tokį šoką. Apie ką aš? Nesakysiu. Nes esu prieš „spoilerius“.
Techniškai – tai labai tvarkingas serialas, kuris priverčia jausti pagarbą kūrėjams. Kameros darbas fantastiškas, garso takelis nuostabiai perteikiantis niūrią siužetinės linijos nuotaiką, vaizdo ir garso montažas be priekaištų, o vizualūs sprendimai kaip dekoracijos, grimas, šukuosenos, kostiumai taip pat sugeba pakerėti akis.
Aktoriai čia taip pat nesnaudžia ir pateikia mums stulbinančią vaidybą. Vien dažnas komedijų aktorius ir puikaus serialo „Ozarkas“ (angl. „Ozark“) žvaigždė Jasonas Batemanas ir visuomet blogiečius vaidinantis charizmatiškasis Benas Mendelsohnas neleido nuobodžiauti stebint jų įtikinamai suvaidintus personažus. Be to, čia galime pamatyti ir tokius talentus kaip Billas Campas, Paddy‘is Considine‘as ir Cynthia Erivo.
Apibendrinant – solidus, nenuspėjamas ir įtampoje laikantis serialas, kurį rekomenduoju visiems Stepheno Kingo kūrybos gerbėjams bei tiems žmonėms, kurie mėgsta panašaus pobūdžio painius detektyvus su netikėtomis pabaigomis.
P.S. Po 10 serijos titrų Jūsų laukia staigmena, todėl neišjunkite jos ir palaukite iki galo.
Pasiekiamas: HBO
Anonsas:
„Nepritampanti“ (angl. „Fleabag“), 2016 – 2019 m.
Ieškodamas sau kokio nors lengvo komedinio serialo prieš miegą, užtaikiau ant šių metų „Auksinio Gaublio“ laureato – vos tik du sezonus turinčio Phoebes Waller-Bridge hito „Nepritampanti“ (angl. „Fleabag“), kuris dienos šviesą išvydo dar 2016 metais.
Šio dvylika serijų turinčio pasakojimo epicentre atsiduria Londone gyvenanti trisdešimtmetė moteris, kurios gyvenimas atrodo kaip tikras chaosas. Atsitiktiniai seksualiniai santykiai, nenoras pritapti, trapus ryšys su šeima bei tragedija, kuri apvertė jos gyvenimą aukštyn kojomis. Visa tai jos kasdienybė, kuri kažkada gali pasiekti lemiamą ribą.
Kai tik įsijungiau pirmąją šio serialo seriją, negalvojau, kad jau nuo pat pirmų minučių jis mane įtrauks ir nepaleis iki paskutinio dvylikto epizodo peržiūros. Va kur yra puikus paprastos, bet genialiai parašytos istorijos pavyzdys. Tad visiškai suprantama, kodėl šis serialas buvo apdovanotas „Auksiniu gaubliu“ ir dar begale kitų apdovanojimų.
Istorijos unikalumu tampa labai glaudus ryšys su žiūrovu per pagrindinės herojės mimikas bei jos bendravimą su mumis, paaiškinant tam tikrus siužetinius vingius arba pateikiant kokius įdomius faktus apie vieną ar kitą jos gyvenimo arba ją supančių žmonių aspektą. Ir tai puikiai veikia, nes tokie intarpai priverčia kvatoti dėl absurdiškų ir kartais pernelyg sarkastiškų pasakojimo elementų. Ypatingai, jeigu atsižvelgsime į tai, kokias temas gvildena šis serialas. Pradedant mėnesinėmis, religija, analiniu seksu ir užbaigiant neištikimybėmis bei šeimos vertybėmis. Vienu žodžiu – visko po truputį. Ir kas svarbiausia, tas po truputi atrodo labai natūraliai, jog kartais iš komedijos viskas pavirsta į tikrų tikriausią dramą.
Serialo personažai – tai aukštasis pilotažas. Pagrindinė herojė ir jos gyvenimo būdas galbūt ir atrodo ne idealiai, nes pripažinkime, ji gyvena tikrai ne kaip kokia davatka, bet tu jai simpatizuoji. Tai labai įdomus veikėjas, kuris su kiekviena nauja serija vis labiau mums atsiskleidžia. Lygiai tą patį galima būtų pasakyti ir apie ją supančius žmones. Jų čia yra tikrai nemažai ir kiekvienas iš jų spinduliuoja skirtingomis auromis. Vienų nekenti, kitiems prijauti, o tretiems jauti pagarbą.
Be to, serialas yra malonus ir akims. Tiek kameros darbas, tiek dekoracijos, kostiumai bei šukuosenos leidžia pasinerti į Londono gyvenimo užkulisius. Nepamirštame ir muzikos, kuri irgi gerai įsipaišo į rodomą ekrane kontekstą.
Išskirčiau tris aktorius, kurie pavogė visą šou – pagrindinės veikėjos atlikėją bei scenarijaus autorę Phoebę Waller-Bridge, Andrew Scottą ir nuostabiąją „Oskaro“ laureatę Olivia Colman. Kiekvienas iš jų atliko labai įsimintinas roles. Be to, kiti seriale pasirodę aktoriai taip pat kėlė simpatijas ir antipatijas, bet jie visgi neprilygo mano paminėtam trio.
Taigi, apibendrinus šį trumpą atsiliepimą be „spoilerių“, rekomenduoju pasižiūrėti serialą ne tik tiems, kurie nori kažko lengvo, prasmingo ir linksmo vakaro peržiūrai, bet ir tiems, kurie vertina gerą dramaturgiją, kuri čia liejasi per kraštus dėl itin puikiai parašyto scenarijaus. Gaila, kad nebebus trečiojo sezono...
Pasiekiamas: Amazon Prime Video
Anonsas:
