„Iki šiol mes gyvenome maksimalių galimybių pasaulyje ir staiga visos tos galimybės tapo labai neužtikrintos. Neabejoju, kad globaliai kelsime klausimą: ar mums tikrai reikia mados? Ir jeigu taip, tai kokios? Juk kol kas vis dar šluojame maisto prekių lentynas...“, – sako mados analitikė.
Pasak M. Palaikytės, visa ekologinė revoliucija jau kiek anksčiau buvo pradėjusi keisti vartotojo savimonę – net 65 proc. šiuolaikinių vartotojų jau norėjo etiškos mados, kuri mažiau teršia planetą. Tad po netikėto mąsto koronaviruso pandemijos mes apskritai iš naujo persvarstysime savo vartojimo įpročius.
„Kurį laiką mažiau keliausime, grįšime į savos šalies kurortus, iš naujo atrasime jau turimus drabužius, vakarienes restoranuose keis laikas artimųjų rate, savus pinigus mieliau leisime emocijoms arba ilgaamžiams dalykams. Patikimumas, saugumas ir kokybė tampa pagrindinėmis vertybėmis“, – teigia mados žinovė.
Marija Palaikytė, asmeninio archyvo nuotr.
– Koronavirusui kertant tiesiai į paširdžius pasaulio ekonomikai ir neigiamai atsiliepiant mados industrijai, kaip manai, ar didžiausią poveikį pajus mados lopšiai – Italija, Prancūzija, o gal vienodai bloga prognozė laukia visų valstybių?
– Kalbant apie mados verslą, mes nesusimąstome, kad mados pasaulis yra ištisa grandinė. Daug gamybos procesų vyksta Azijoje, taip pat iš ten atkeliauja daug žaliavų, o, galiausiai, ta pati Azijos rinka yra absoliučiai dominuojanti mados vartotojų statistikoje. Tad, iš vienos pusės stringa gamyba, iš kitos pusės dramatiškai apsiribojo vartojimas.
Kalbant apie Italiją, net 60 proc. tekstilės bei visos mados produkcijos yra koncentruoja šiaurinėje šalies dalyje, kuri nuo pat pradžių epidemiologinės krizės buvo paveikta labiausiai. Dabar gi viskas visai sustojo. Uždarytos parduotuvės stengiasi perteklinius sandėlius išparduoti internetu, o vien Italijoje mados industrijoje dirbantys 400 tūkst. žmonių yra neužtikrinti dėl ateities.
Taip, tikrasis karantinas yra laikinas, bet visi mados industrijos procesai yra tarpusavyje susiję grandine, tad rezultatas bus dramatiškas ir globalus. O, svarbiausia, vyks daugelyje sektorių. Mada nėra tik drabužis, mada yra visas mus supantis materialusis pasaulis. Mados namams priklauso restoranai, viešbučiai, interjero detalių gamyba, grožio ir parfumerijos pramonės šakos ir t.t. Šiemet atidedami arba visai atšaukiami didžiausi tarptautiniai renginiai: pagrindinės mados, interjero dizaino, architektūros, kosmetikos, parfumerijos parodos, jos perkeliamos į vėlyvą pavasarį ar net kitų metų vasarį. Jau Milano mados savaitės metu Giorgio Armani savo kolekciją pristatė salėje be žiūrovų ir tai buvo tik pradžia.
– Ypač dažnai lankaisi Italijoje, turi ryšių su jų mados bendruomenė. Galbūt esi girdėjusi atgarsių, prognozių dėl italų mados rinkos ir kaip jie bandys kapanotis iš susiklosčiusios padėties?
– Italijoje kol kas yra sąstingis ir adaptaciniai procesai. Stengiamasi sukontroliuoti darbuotojų atleidimo procesus, ką daryti su esamos užšaldytos produkcijos likvidavimo klausimu bei jau planuojama, kaip patenkinti vartotojo lūkesčius rudens sezono metu. Viena vertus, gilinamasi į tai, kaip pasikeis vartotojo prioritetai, antra, kaip praėjus karantinui pavyti šiuo metu sustojusius gamybinius bei tiekimo procesus.
– Kinijoje sustojusi gamyklų veikla sustabdė ir įprastą didžiųjų mados ženklų ritmą, tikėtina, netrukus duris viena po kitų užvers ir Europos gamyklos. Ar pasaulis kurį laiką turės drastiškai sustoti ir apsiriboti senomis kolekcijomis?
– Dėl Europos mados industrijos sąsajų su Kinija, kaip ir minėjau, mes neretai nesusimąstome, kokia kompleksinė grandinė yra globali mados industrija. Viskas yra susiję, tad dabartinė situacija yra ypač dramatiška. Tik reiktų pabrėžti, kad tai nėra vienos valstybės problema. Tai pasaulinė krizė. Ar mes būsime priversti dėvėti senas kolekcijas? Aš manau, kad mes norėsime jas dėvėti. Ne vien dėl to, kad pasikeis prioritetai, bet šiemet taip pat sulauksime nestandartinių išpardavimų bangos.
Drabužių fabrikas Hubėjuje (Kinija), kovo 13 d. AFP/Scanpix nuotr.
Mados pasaulis plačiąja prasme sustojo ir dabartinis tikslas yra skubiai adaptuotis, persiorientuoti ir atsakingai prognozuoti ateitį, kuri jau tikrai nebebus tokia, kokia buvo iki šiol. Pavyzdžiui „LVMH“ koncernas paskelbė, kad tokių prekinių ženklų kaip „Christian Dior“, „Givenchy“ kosmetikos bei parfumerijos gamintojai perorganizuojami tam, kad galėtų gaminti dezinfekuojantį skystį. Apskritai, lyderiaujantys mados koncernai bei didžiausi nepriklausomi prekiniai ženklai šiuo metu vienas po kito paskelbia apie finansinę paramą ligoninėms, medicinos tyrimams ir t.t. Tai ne tik kompanijų finansinės strategijos, bet ir socialinės atsakomybės išraiškos periodas. Ir vartotojui tai yra ypač svarbu.
– Kaip koronaviruso kontekste atrodo lietuviškos mados situacija?
– Kalbant apie Lietuvą, čia lygiai taip pat – jau dabar išgyvename pandemijos pasekmes, o uždaromos parduotuvės bei kūrybinių industrijų veikla plačiąja prasme kuria visuotinį neužtikrintumo jausmą. Kaip ir minėjau, ši krizė nėra tik judėjimo apribojimas, ji paveiks mūsų požiūrį į vartojimą ir bent jau kuriam laikui mes tikrai iš naujo persvarstysime savo prioritetus. Ir tuomet kiekvienas mūsų pasirinkimas bus labai svarbus ne tik mums paties, bet ir mūsų šalies ekonomikai.
Noriu paskatinti – pasibaigus taip pasaulį sukrėtusiai pandemijai, kai po truputį pradėsime grįžti į įprastas vėžias, ateis laikas ypatingą dėmesį skirti lietuviškai produkcijai. Ir kalbu ne tik apie madą, o visą kūrybinių bei kultūrinių industrijų sektorių. Menas, teatras, muzika, mada – tai sritys, kurioms ypač reikės palaikymo. Savą, nišinę madą rinktis jau ne vienerius metus pasaulis skatino dėl etikos ir ekologijos paskatų, o dabar tam turime ir daugiau priežasčių. Ne iš gailesčio, o dėl to, kad turime tikrai puikių kūrėjų, prekinių ženklų, kuriuos pažįstame iš arti, žinome jų filosofiją, istoriją, galime pasitikėti ir turime kontaktą tiesiai iš kūrėjo rankų į mūsų drabužinę.
Ar mados industrija atsities? Taip, bet klausimas, kada ir kokie bus neišvengiami pokyčiai? Ar mes jau dabar galime kažko pasimokyti? Vienareikšmiškai. Pavyzdžiui, žvelgdami į palydovų darytas nuotraukas realiai įsitikinome, kad pasaulis šios pandemijos akivaizdoje apsivalo tiesiogine to žodžio prasme, virš Kinijos pramoninių centrų, Milano ir kitų didmiesčių oro užterštumo rodikliai stebėtinai pagerėję. Įsitikinome, kad sulėtinę tempus galime realiai mažinti planetos užterštumo problemą ir patys kvėpuoti švaresniu oru. Ir tai tik vienas pavyzdys..
Gaila, kad reikėjo tokio didelio sukrėtimo. Bet tikėtina, kad iš naujo persvarstę vertybes, atrasime ryšį su kitais, įvertinsime laiką su savimi, o mūsų pirkinių prioritetais taps vietinė kūryba.
AFP/Scanpix nuotr.
