Jo teigimu, Prezidentūra mano, kad gyvenimui keičiantis, saugomų teritorijų, miškų sistema liko „įšaldytos laike“.
„Prezidentas pasisako už tai, kad stiprintume apsaugą tų vertingų miškų, parkų, rezervatų. Iš tikrųjų šitoje vietoje matome, kad turime daug darbo įgyvendinti. Ne vien miškuose, bet ir, pavyzdžiui, ketiname daugiau dėmesio skirti parkams ir medžiams miestuose. Šiuo metu Seime yra įstatymo projektas želdynų, kuris dar nebuvo svarstytas kol kas. Ketiname kreiptis į atitinkamus komitetus, Seimo narius, kad išdiskutuotų, patobulinti projektą ir jį priimti (...)“, – LRT radijui teigė Prezidentūros atstovas.
Jo teigimu, tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė yra parengusios atskirus Miškų įstatymus, kuriuos, pasak J. Neverovočiaus, būtų galima apjungti tam, kad būtų tobulinamas miškų kirtimo reguliavimas.
„Kalbant konkrečiai, turime Miškų įstatymo projektą, kuris yra prezidento pateiktas ir jis yra apie tai, kad mažintume plyno lauko kirtimus nuo 8 iki 4 ha. Tačiau tuo pat metu Vyriausybė parengė savo projektą to paties įstatymo (...). Manome, kad tuos du projektus reiktų apjungti, kalbėti bendrai apie tai, kaip turėtų būti keičiamas reguliavimas miškų kirtimo“, – teigė jis.
Pasak J. Neverovičiaus, Prezidentūra laikosi pozicijos, kad gyvenimui keičiantis, saugomų teritorijų, miškų sistema liko „įšaldytos laike“, tad „reikia žiūrėti į strateginius pokyčius šioje srityje, įvertinti ir sociologinius procesus, vykstančius valstybėje“.
Visgi, kaip teigė jis, nebus skubama priimti naująją dešimtmečio miškų politikos strategiją, nes, anot J. Neverovičiaus, „strateginius sprendimus dėl saugomų teritorijų, miškų strategijos reikia priimti įvertinus visus įmanomus kontekstus“.
„Mes pasisakome už tai, kad ji būtų išdiskutuota ir būtų platus sutarimas dėl tų pagrindinių tikslų, (...). Kad specialistai padirbėtų ir pateiktų visapusišką pasiūlymą. Manau, kad šitoje vietoje gal reikėtų greituoju laikotarpiu spręsti iššūkius, kurie kyla dėl tam tikrų konkrečių vietų, tačiau strateginius sprendimus dėl saugomų teritorijų, miškų strategijos priimti įvertinus visus įmanomus kontekstus. Bei, kas labai svarbu – suderinus su visuomene, bendraujant su nevyriausybinėms organizacijoms, kurias reikia įtraukti“, – sakė J. Neverovičius.
„Diskutuojant dėl strategijos, tai bus realistiškas procesas, kuriame tikslas yra kokybė ir tvarus spendimas“, – pridūrė jis.
