O ar kada susimąstėte, kaip visi šie įvykiai yra susipynę pasaulio istorijoje? Thevintagenews.com parinko iš pirmo žvilgsnio nesusijusių istorinių įvykių ir sudėliojo juos vienus šalia kitų – tai paskatins pažvelgti į juos iš skirtingos perspektyvos.
1. Karalienė Elžbieta II ir Marilyn Monroe gimė tais pačiais metais
Dabartinei Britanijos valdovei – karalienei Elžbietai II yra 92 m. Daugiau nei 60 metų soste esant jos didenybė yra ilgiausiai valdžioje esanti monarchė Britanijos istorijoje. Tai – reikšmingas pasiekimas.
Per 66-erius jos valdymo metus pasikeitė 13 ministrų pirmininkų – nuo Winstonu Churchilliu iki dabartinės premjerės Theresos May. Nuo savo karūnavimo dienos 1952 m. vasario 6-ąją ji matė ir 13-os JAV prezidentų pasikeitimą, pradedant Harry Trumanu.
Įdomu tai, kad karalienė Elžbieta II gimė 1926 m. balandžio 21 d., o tais pačiais metais, birželio 1 d. gimė garsioji Amerikos aktorė Marilyn Monroe.
Būdamos 30 m., šios dvi garsios asmenybės susitiko Londone 1956 m. spalį kino filmo „La Platos upės mūšis“ premjeroje. Filmas buvo apie britų ir vokiečių kovą Antrojo pasaulinio karo pradžioje.
Išliko reta nuotrauka, kurioje įamžintas dviejų moterų susitikimas. Joje M. Monroe laukia savo eilės paspausti karalienei ranką.
2. Ferdinandą Magellaną ir Jurijų Gagariną skyrė 439 metai
Pirmą laivu pasaulį apiplaukusį žmogų ir pirmą Žemę kosminiu laivu apskriejusį žmogų skiria daugiau nei keturi šimtai metų.
F. Magellanas pradėjo savo istorinę trejus metus trukusią ekspediciją 1519 m. rugsėjį. Jis plukdė savo laivus į rytus per Atlanto vandenyną. Tai buvo pirmas užfiksuotas perplaukimas iš Atlanto į Ramųjį vandenyną sąsiauriu, kurį vėliau pavadino Magelano sąsiauriu. Iš Ispanijos išplaukė penki laivai, bet tik „Trinidadas“ užbaigė kelionę. Pats F. Magelanas žuvo, kai laivo įgula įsivėlė į vietinį karą Filipinuose. Iš tiesų vos keli įgulos nariai buvo likę gyvi, kai 1522 m. kelionė aplink pasaulį buvo baigta.
Po 439 metų įvyko F. Magelano kelionei prilygstantis skrydis į kosmosą. 1961 m. balandžio 12 d. sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas tapo žinomas pasaulio istorijoje, kaip pirmas žmogus, kosminiu laivu apskriejęs Žemę. Jo automatine kontrolės sistema valdomas kosminis laivas pasiekė 300 km aukštį. J. Gagarinas įvykdė savo misiją per 108 minutes.
3. Londono metro buvo atidarytas tuo metu, kai vyko Amerikos pilietinis karas
Londono metro pradėjo veikti 1863 m. sausio 10 d., kai Amerikoje buvo pats pilietinio karo įkarštis. Iš pradžių veikė viena metro linija, jungianti Bishop‘s Road (dabar – Paddingtono) ir Farringdono gatves. Nuo čia plėtėsi metro tinklas.
Tų pačių metų sausį Abrahamas Lincolnas paskelbė vergų Išlaisvinimo aktą, kuriuo Pietų valstijose buvo panaikinta vergija. Šis aktas galiojo neilgai, vis tik tai buvo reikšmingas pasiekimas.
Kiek vėliau tais pačiais metais įvyko Getisbergo mūšis. Per tris dienas žuvo 23 000 JAV (Sąjungos) karių ir 20 000 Amerikos Valstijų Konfederacijos karių. Šis mūšis laikomas svarbiausių Amerikos pilietinio karo mūšiu.
Dabar gyvenimas ir transportas Londone sunkiai įsivaizduojamas be metro, o Pilietinis karas vis dar užima centrinę vietą JAV istorijoje.
4. A. Lincolnas mirė tais pačiais metais, kai J. Stetsonas pagamino pirmą kaubojišką skrybėlę
1865 m. baigėsi Amerikos pilietinis karas. Tais metais įsigaliojo 13-oji JAV Konstitucijos pataisa, draudžianti vergiją, ir Fordo teatre Vašingtone buvo nužudytas prezidentas Abrahamas Lincolnas.
Tuo neramiu metu atsirado pirma Kukluksklano organizacija, o netoli Niujorko Volstrito gatvės ėmė veikti pirma Niujorko akcijų birža.
Šie įvykiai turėjo didelės įtakos visuomenei, istorijai, politikai ir ekonomikai. Buvo ir dar vienas dalykas, nuo 1865 m. įėjęs į Amerikos kultūrą, – kaubojiškos skrybėlės.
Tais metais Johnas B. Stetsonas netoli Filadelfijos įkūrė gamyklą ir pradėjo gaminti plačiakraštes fetro skrybėles – atsparias vandeniui, patvarias ir stilingas. Šiek tiek pakitusio modelio skrybėlės gaminamo iki šiol ir vadinamo kaubojiškomis.
5. „Žvaigždžių karai“ pasirodė tais pačiais metais, kai mirė Elvis Presley
1977 m. pavasarį George‘as Lucasas sukūrė filmą. Niekas, net pats režisierius nesitikėjo šitokios sėkmės. Filmo kūrimas buvo ilgas, varginantis. Kartą, filmuojant planetos Tatooine scenas Tunise, audra sugriovė filmavimo aikštelę ir teko viską statyti iš naujo. O kur dar trikdžiai, kuriant specialiuosius efektus, gausybė elektronikos gedimų.
Užtai filmas akimirksniu sulaukė sėkmės. Už kino bilietus surinko milijonus dolerių, paskui imti kurti populiariausio mokslinės fantastikos filmo tęsiniai.
„Žvaigždžių karai“ buvo didžiulis pasiekimas pramogų industrijoje, deja, tais pačiais metais joje būta ir skaudžios netekties – vasarą mirė rokenrolo karalius Elvis Presley.
Paskutiniai atlikėjo gyvenimo metai buvo sunkūs – legendinis artistas, vienas iš daugiausiai uždirbusių visų laikų solo atlikėjas išgyveno skyrybas, tapo priklausomas nuo narkotikų, turėjo sveikatos bėdų.
6. „Titanikas“ nuskendo tais pačiais metais, kai pradėjo gaminti popierinius pirkinių maišelius
1912 m. „Titanikas“ nuskendo per pačią pirmą savo kelionę. Iki šių dienų katastrofa kelia žmonėms nuostabą ir įvairius kitokius jausmus.
1912 m. nedidelės maisto prekių parduotuvės Minesotoje savininkas Walteris H. Deubneris sugalvojo kai ką, ką naudojame iki šiol – popierinius pirkinių maišelius.
Jis pastebėjo, kad parduotuvėje apsipirkę žmonės neturi kur įsidėti pirkinių. Jo išradimas suteikė pirkėjams galimybę patogiai susikrauti pirkinius į popierinius maišelius.
Pirmą dieną po pietų maišeliai jau buvo išpirkti – 50 maišelių pardavė po 5 centus. Užpatentavęs maišelius, W. H. Deubneris per trejus metus uždirbo milijonus dolerių.
Beje, jam prireikė ketverių metų, kol sukūrė galutinį maišelių dizainą, – ilgiau, nei buvo pastatytas „Titanikas“. Šį laivą pradėjo statyti 1909 m. kovo 31 d.
7. Jeloustounas tapo nacionaliniu parku anksčiau, nei buvo užpatentuotas telefonas
1872 m. buvo įkurtas pirmas nacionalinis parkas Amerikoje, o taip pat ir visame pasaulyje – Jeloustouno nacionalinis parkas.
Tik po ketverių metų – 1876 m. JAV Patentų biuras išdavė patentą pirmojo telefono išradėjui Aleanderiui Grahamui Bellui.
Iš pradžių investuotojai norėjo užsakyti A. G. Bello kurti kitą populiarių to meto prietaisą – telegrafą, bet jis įtikino juos leisti jam sukurti balsą perduodantį prietaisą. Laimė, jie sutiko.
8. 1913 m. Hitleris, Trockis, Stalinas, Titas ir Freudas gyveno tame pačiame mieste
Adolfas Hitleris, Leonas Trockis, Josephas Stalinas, Josipas Brozas Titas ir Sigmundas Freudas – penkios garsios XX a. pavardės. Kiekvienas iš jų asocijuojasi su tam tikru pasauliniu įvykiu ar laikotarpiu.
Hitleris – garsiausias diktatorius šiuolaikinėje istorijoje. Jo siekis išaukštinti arijų rasę sukėlė baisiausią karą istorijoje. Supratęs kad pralaimi Antrąjį pasaulinį karą, jis nusižudė. L. Trockis komunizmo pradžioje buvo J. Stalino oponentas. Kai J. Stalinas atėjo į valdžią SSRS, L. Trockis pabėgo į Meksiką. Bet net ir ten jam nebuvo saugu, 1940 m. J. Stalino įsakymu jį nužudė. J. B. Titas buvo tuometinės Jugoslavijos socialistinės federacijos (kurią sudarė Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Slovėnija) lyderis. Ši šalis egzistavo nuo Antrojo pasaulinio karo iki 1991 m. (praėjus 11 metų po J. B. Tito mirties ji iširo).
S. Freudas išplėtojo teorijų apie žmonių seksualumą ir psichologiją.
Visų penkių garsiųjų asmenybių keliai buvo susikirtę 1913 m. Vienoje, kuri tuo metu buvo Austrijos ir Vengrijos imperijos sostinė.
Freudo teorijos buvo sutiktos palankiai, Hitlerio antrą kartą nepriėmė į vienos menų akademiją, Trockis ir Stalinas slapstėsi, o Titas dirbo „Daimler“ automobilių gamykloje.
Kažin, ar bent vienas iš jų tuo metu numanė, ką jų pavardės reikš amžiaus pabaigoje? Keista, kad vienu metu jie visi vaikščiojo Vienos gatvėmis.
