Trečiadienį Vilniuje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ ir Europos Komisija surengė konferencija apie pensijų anuitetus.
Joje pranešimą skaitęs P. Antolinas kalbėjo apie anuitetizacijos svarbą ir koks turėtų būti šios sistemos dizainas.
„EBPO dalinasi geriausia tarptautine praktika, bet nenurodo, ką valstybė turi daryti. Tačiau Lietuva jau yra nusprendusi kurti centralizuotą anuitetų sistemą, norime padėti tai padaryti“, – susirinkusiems sakė jis.
Kaip žinia, 2019 metais vykdant pensijų kaupimo reforma, apsispręsta pensijų anuitetų tiekėjo funkcijas perduoti „Sodrai“. Anksčiau skelbta, kad tai turi būti padaryta iki 2020 metų liepos 1 dienos.
„EBPO padeda nustatyti reikalavimus centralizuotam anuitetų tiekėjui, kuris veiktų visuomenės naudai, taip pat – trumpalaikes ir ilgalaikes rizikas“, – pasakojo P. Antolinas.
Pranešėjas taip pat priminė, kas anuitetai apskritai yra.
„Anuitetas, tai – reguliariai asmeniui mokama pinigų suma. Anuitetas gali būti visam gyvenimui, tad būtų mokamas kas mėnesį iki gyvos galvos. Anuitetas tam tikra prasme yra draudimas – pažadas, kad asmuo gaus reguliarias išmokas“, – sakė jis.
EBPO atstovas priminė, kad anuitetų tiekėjas gauna savo dalį (tam tikrą procentą) už tai, kad laikosi duoto pažado.
„Svarbiausias tikslas – užtikrinti asmenų saugumą sename amžiuje. Tai ir yra anuitetas visam gyvenimui. Juk šiandien daug kalbama apie riziką gyventi ilgai, t. y. neturėti pakankamai pinigų sulaukus ypač garbaus amžiaus.
EBPO pataria anuitetizuoti pakankamą pajamų senatvėje dalį, taip užtikrinant, kad asmenys nesusidurtų su ilgo gyvenimo rizika“, – sakė P. Antolinas.
Pranešėjas sakė, kad Lietuvai reikia kelti anuitetizacijos lygį, nes tai galėtų padidinti pakeičiamumo normą (skirtumą tarp pajamų iki ir po išėjimo į pensiją).
„Tai gali daryti privačios draudimo įmonės arba centralizuotas anuitetų tiekėjas. Abu pasirinkimai galimi.
Privačių įmonių privalumas yra tai, kad jau egzistuoja reguliavimas Europos Sąjungos lygiu („Solvency II“). Tačiau jiems reikia uždirbti pelną, o mažose rinkose konkurencijos nauda gali būti labai mažai.
Centralizuotas tiekėjas gali veikti visuomenės naudai. Masto ekonomija, mažesni administravimo kaštai ir pelno maržos, valstybės garantas – keli tokios sistemos privalumų.
Tačiau norint pasiekti šių naudų, sistema turi būti sukurta labai atsargiai“, – sakė P. Antolinas.
Jo kolegė Jessica Mosher pastebėjo, kad kuriant anuitetų sistemas reikia padaryti kelis pasirinkimus.
„Anuiteto mokėjimai gali būti mokami iškart arba vėliau. Kitas pasirinkimas – mokėjimo periodas (pavyzdžiui, ar šeimos nariai gaus išmokų kurį laiką po asmens mirties)“, – dėstė ji.
J. Mosher priminė, kad pakeičiamumo normą lemia keli dalykai.
„Pirma, tikėtina gyvenimo trukmė, antra – investicijų grąža. Svarbu suprasti, kad didesnis lankstumas gali reikšti didesnes pajamas. Tuo metu didesnė garantija reiškia mažesnes pajamas“, – kalbėjo ji.
EBPO atstovė pabrėžė, kad paprastai asmenys gyvena ilgiau, nei tikimasi, o investicijų grąža paprastai būna mažesnė, nei tikimasi, todėl reikia tam tikro mechanizmo, kuris užtikrintų anuitetų tiekėjo išlikimą.
„Tai gali būti tam tikra krizės atvejui atidėta pinigų suma. Kitas pasirinkimas – valstybės garantija“, – svarstė ji.
Vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą 2019 metų lapkritį siekė 365 eurus.
Lietuva EBPO nare tapo 2018 metais.
