Mažesnio biudžeto nori valstybės, į jį sumokančios daugiau, nei iš jo gauna, pavyzdžiui, Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija. Tuo metu dosnesnės daugiametės finansinės programos (DFP) tikisi iš jos remiamos šalys, tarp jų ir Lietuva.
2014–2020 metais DFP buvo 1,16 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dydžio ir siekė 1,082 trln. eurų. Ši programa finansuoja daugybę ES politikos sričių, pradedant bendrąja rinka ir inovacijomis, baigiant gamtos ištekliais ir gynyba.
Paprastai Lietuvai DFP aktualiausi keturi klausimai – sanglaudos fondas, išmokos žemdirbiams, parama Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbams ir finansavimas Kaliningrado tranzitui.
Tačiau šių metų derybose atsirado dar du Lietuvai skirti „saldainiukai“, kurie galėtų apmalšinti nuogąstavimus dėl smarkiai mažėjančio sanglaudos fondo. Tai – kompensacija už gyventojų skaičiaus sumažėjimą ir lengvesnis kofinansavimo reikalavimas Vidurio ir vakarų Lietuvoje.
Nesutaria dėl dydžio
2018 metais, dar nepasibaigus galioti esamai DFP, Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2021–2027 metų. Jame numatyta, kad biudžeto dydis 2018 metų kainomis bus 1,11 proc. BNP, t. y. 1,135 trln. eurų.
Kiek vėliau savo matymą pristatė ir Europos Parlamentas, kurio manymu, biudžetas turėtų siekti 1,3 proc. BNP – 1,324 trln. eurų.
Tačiau 2019 metų antrąjį pusmetį Bendrijai pirmininkavusi Suomija nuleido politikus ant žemės ir pasiūlė 1,07 proc. BNP biudžetą su 1,087 trln. eurų. Panašaus dydžio DFP prieš Europos Vadovų Tarybą (EVT) pristatė ir jos pirmininkas Charles`as Michelis, tiesa, jo biudžetas buvo 7,5 mlrd. eurų didesnis.
Dvi dienas derėjęsi Europos vadovai kompromiso nerado.
„Dėjome daug pastangų, siekdami suderinti skirtingus rūpesčius, interesus ir nuomones, tačiau mums reikia daugiau laiko“, – po susitikimo sakė Ch. Michelis.
EVT tinklapyje nurodoma, kad pagrindinės diskusijų temos išlieka bendras biudžeto dydis, pagrindinių fondų dydžiai ir kt.
(Ne)šoko terapija
Dar prieš prasidedant deryboms buvo aišku, kad Lietuvos iš sanglaudos fondo gaunama suma mažės.
2014–2020 metų laikotarpiu šalis gavo 7,4 mlrd. eurų. Tačiau gyvenimui Lietuvoje gerėjant, Briuselis pasiūlė šią paramą mažinti 24 proc., iki 5,6 mlrd. eurų per 2021–2027 metus.
Savo ruožtu Suomija pasiūlė pagalbą apkarpyti dar labiau – 27 proc., iki 5,4 mlrd. eurų. Ch. Michelio pasiūlyme grįžta prie 24 proc. „Delfi“ šaltinių vertimu, įsivaizduoti geresnį scenarijų būtų sudėtinga.
Lietuvoje sanglaudos lėšų mažėjimas buvo apibūdintas kaip „šoko terapija“. Tokios pozicijos laikėsi ministrai Linas Linkevičius ir Vilius Šapoka.
Savo ruožtu EP narė Aušra Maldeikienė vertino, kad apie 300 mln. eurų metinis paramos sumažėjimas (apie 2,6 proc. nuo 2020 metų valstybės biudžeto) nėra toks baisus.
„Tai nėra „šoko terapija“, – sakė ji.
Žemdirbiai nori daugiau
Dar vienas daug dėmesio sulaukiantis klausimas – išmokos žemdirbiams. Šiuo metu ES vidutiniškai mokama 266 eurai už hektarą, kai Lietuvoje – 176 eurai.
Naujausiame Ch. Michelio pasiūlyme kalbama apie 200 eurų už hektarą 2027 metais. Savo ruožtu žemdirbiai nori pasiekti 100 proc. lygį kuo greičiau.
„Pasiūlymas, kuris dabar pateiktas – 78 proc. iki 2027 metų jūsų netenkina?“ – Briuselyje protestuojančių Lietuvos žemdirbių praėjusią savaitę klausė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Ne, – suriko minia. – Šimta, šimtą, šimtą!“
Ignalinos uždarymas
Prieš 2004 metais įstodama į ES, Lietuva pažadėjo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE), o Bendrija pažadėjo, kad tam skirs adekvatų finansavimą.
Kadangi dėl konkrečių skaičių sutarta nebuvo, kiekvienos DFP derybose ginčijamasi, ką reiškia „adekvatus“ finansavimas.
Šįkart Lietuva prašo 780 mln. eurų, kai pasiūlyme numatyta 490 mln. eurų su sąlyga, kad 14 proc. Lietuva skirs iš savo lėšų.
Tranzitas į Kaliningradą
Dar viena specifinė Lietuvai tema – tranzitas iš Rusijos į Kaliningrado sritį.
Šiam tikslui Lietuva prašo 215 mln. eurų, kai Briuselis siūlo 139 mln. eurų.
„Delfi“ šaltiniai svarstė, kad jei prašomas finansavimas nebus užtikrintas 100 proc. tada ir tranzito schema gali veikti ne pilnus metus, o, tarkim, tik 9 jų mėnesius.
Nors geležinkelio „Rail Baltica“ ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos finansavimas dabar neaptariamas, šie projektai taip pat pareikalaus reikšmingų sumų iš DFP.
Du saldainiai
Jei taip vadinamojo „taupiojo ketverto“ – Austrijos, Nyderlandų, Danijos ir Švedijos – politikams savo rinkėjams reikia aiškinti, kodėl jie į ES biudžetą turi mokėti daugiau, tai tokių šalių kaip Lietuva atstovams tenka aiškinti, kodėl jiems skiriamos sumos mažėja.
Kadangi kažkokiu būdu kompromisą rasti reikia, pasitelkiami įvairūs „saldainiai“.
Tokiu pavadinti turbūt galima Lietuvai siūlomą „kompensaciją už emigraciją“, kuri gali siekti apie 200 mln. eurų.
Dar vienas naujas pasiūlymas – kad ne Sostinės regione vystomus projektus būtų galima finansuoti 75 proc. (o ne 70 proc.) ES lėšų.
G. Nausėda 200 mln. eurų kompensaciją pavadino tvirtu laimėjimu ir teigė, kad jis turėtų išlikti nepaisant to, kaip toliau klostysis derybos.
Savo ruožtu buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad apie tarpinius laimėjimus kalbėti negalima.
„Visi pasiūlymai dingo nuo stalo. Viskas bus iš naujo“, – sakė ji.
Kaip žinia, susitarimui dėl DFP reikia vieningo balsavimo Europos Vadovų Taryboje. Sprendimo priėmimo procesui užbaigti reikalingas ir Europos Parlamento sutikimas. Tai reiškia, kad Parlamentas gali patvirtinti arba atmesti Tarybos poziciją, bet negali daryti jos pakeitimų.
Kitas EVT susitikimas numatomas kovą.
