Vasario 20 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė visiškai patenkino įmonės „Raisitra“ ieškinį dėl darbo ginčų komisijos priimto sprendimo panaikinimo.
Kaip „Delfi“ pasakojo vieno iš buvusių „Raisitros“ darbuotojų advokatė Dalia Barkauskienė, šioje byloje sprendimas priimtas iš viso dėl keturių vilkikų vairuotojais dirbusių asmenų.
„Teisėja nusprendė, kad visi darbuotojai neteisūs, reikšdami reikalavimus darbdaviui, ir darbdavys pilnai atsiskaitęs su darbuotojais“, – sakė ji.
„Raisitra“ su buvusiais darbuotojais bylinėjasi ir kituose miestuose: Trakuose, Šalčininkuose, Panevėžyje, Mažeikiuose.
D. Barkauskienė sakė, kad dėl vieno neigiamo sprendimo Trakuose jau yra paduotas apeliacinis skundas į Vilniaus apygardos teismą. Advokatė sakė, kad ketina skųsti ir vasario 20 dienos sprendimą.
„Skųsime tikrai, nes teisėja sumaišė teismo atstovavimo išlaidas. Mano klientui priteisė 799 eurus, o pagal mano paskaičiavimą ir pateiktus dokumentus turėtų būti 347 eurai. Teisėja labai neįdėmiai pasižiūrėjo, čia skirtumas per 450 eurų“, – pasakojo ji.
Su „Raisitros“ vadovu ir akcininku Raimondu Balčiūnu „Delfi“ susisiekti nepavyko. Naujienų agentūrai „Elta“ jis anksčiau yra minėjęs, kad vykstant teismų procesams, į klausimus neatsakinės.
Bylinėjasi dėl 3–4 tūkst. eurų
Kaip pasakojo D. Barkauskienė, buvę „Raisitros“ darbuotojai iš pradžių kreipėsi į darbo ginčų komisijas, kurios kiekvieno jų naudai iš darbdavio nurodė išieškoti tarp 3 ir 4 tūkst. eurų.
Tačiau įmonė nesutiko pinigų sumokėti ir kreipėsi į teismus.
„Pagrindinis argumentas, kuris eina per visas bylas – darbo sutartyje darbuotojas pasirašė ir įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę mokėti 50 proc. dienpinigių“, – aiškino advokatė.
Pavyzdžiui, 2019 metais Vyriausybės nutarime numatytas maksimalus 1 dienos dienpinigių dydis Švedijoje buvo 65 eurai.
„Tai reiškia, kad darbdavys gali mokėti pusę – 32,5 euro. Tačiau nekreipiama dėmesio, kad toliau pasakyta, kad gali mokėti ir kitą sumą“, – sakė D. Barkauskienė.
Kitas teismo neįvertintas aspektas, pasak advokatės, darbuotojams nebuvo pranešta, kiek jiems bus sumokėta.
„Nepateikė įsakymo dėl komandiruotės, nepateikė atsiskaitymo lapelių, kad žmogus žinotų, nepateikė avansinių apyskaitų, nedavė pasirašyti.
Jokio dokumento žmogus neturėjo ir nežinojo, kad jis gaus būtent 50 proc., o ne 100 proc., kaip buvo susitaręs. Jis buvo susitaręs, kad bus 100 proc. (65 eurai) plius darbo užmokesčio dalis už tą dieną. Iš viso turėjo išeiti 80 eurų per dieną“, – sakė ji.
Nieko gero nesitiki
Dar vienam buvusiam „Raisitros“ darbuotojui Linui (pavardė „Delfi“ žinoma) darbo ginčų komisija 2019 metų rugsėjį nurodė sumokėti 3538,73 euro.
2020 metų vasarį vyras sakė, kad šių pinigų dar negavo, o sprendimas jo byloje su darbdaviu turėtų paaiškėti vasario 24 dieną.
D. Barkauskienė teigė, kad remiantis jau priimtais sprendimais, nieko gero nesitiki.
„Teismai turi priėjimą prie vienas kito sprendimų. Tie sprendimai ir argumentai keliauja iš vieno sprendimo į kitą. Jie tokie patys.
Gal jie pasižiūri iš buvusių sprendimų, ne man spręsti, negaliu pasakyti. Panašu, kad bus sprendžiama taip pat, kaip kitose bylose“, – prognozavo ji.
Juridinių asmenų registre nurodoma, kad „Raisitros“ buveinės adresas yra Laisvės pr. 60-1107, Vilniuje. Anksčiau skelbta, kad šiuo adresu registruota keli šimtai įmonių.
2018 metais įmonė iš viso turėjo 82 367 eurus turto, gavo 783 822 eurus pardavimo pajamų, uždirbo 39 354 eurus grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, vasario 19 dieną įmonė turėjo 27 darbuotojus, kuriems gruodį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 117,79 euro popieriuje.
Naujausiais duomenimis, įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekė 2074,73 euro.
2019 metų pradžioje darbuotojų „Raisitroje“ buvo maždaug dvigubai daugiau.
