Žinoma, tai nebe pirmas J. Bezoso skambus pareiškimas klimato tema. Praėjusių metų rugsėjį turtingiausias pasaulio žmogus įpareigojo „Amazon“ paskelbti „Klimato pažadą“, kuriuo siekiama bendrovę paversti neutralią klimatui iki 2040 metų. Toks skelbimas nuskambėjo po kelis mėnesius trukusių darbuotojų protestų. Darbuotojai reikalavo, kad bendrovė imtųsi daugiau priemonių kovoje su klimato kaita, ypač lyginant su tokiomis konkurentėmis kaip technologijų milžinės „Microsoft“ ir „Google“.
Fondas „Bezos Earth Fund“ (liet. Bezoso Žemės fondas) bus kitoks nei Billo Gateso vadovaujamas vieno milijardo dolerių vertės „Breakthrough Energy Ventures“ fondas, siekiantis, kad jo investicijos generuotų pajamas. J. Bezosas veikiau pasirenka kitą kelią – jis nori skirti finansavimą mokslininkams, aktyvistams ir NVO (nevyriausybinėms organizacijoms). Toks žingsnis keičia žaidimo taisykles su klimatu susijusioje filantropijoje.
Verta pasidomėti vien jau fondo dydžiu. Bendra metinė suma, paaukota su klimatu susijusiems reikalams Jungtinėse Valstijose, sudarančiose didžiąją visų pasaulio aukų dalį, siekia apie 500 mln. JAV dolerių, sako Noahas Deichas, vadovaujantis „Carbon 180“, nevyriausybinei organizacijai, pagrindinį dėmesį telkiančiai į anglies dvideginio šalinimą. Net jeigu J. Bezosas šią savo sumą išskirstytų dvidešimties metų laikotarpiui, jis greičiausiai padvigubintų šiam tikslui skirtų aukų mastą. Tai suteikia J. Bezosui galimybę daryti stiprią įtaką krypčiai, nusistovėjusiai visoje su klimatu susijusioje filantropijoje.
Bet panaudoti visas šias lėšas veiksmingai bus nelengva, net jeigu J. Bezosas pasitelktų visą armiją klimato ekspertų. Megafilantropijos modelis turi ribotas galimybes. Savo neseniai išleistoje knygoje „Winners Take All‘ amerikiečių : rašytojas Anandas Giridharadas daro prielaidą, esą milijardierių aukos, paaukotos kad ir geriausiais ketinimais, greičiausiai turi poveikį tik pelnui.
Kita galima problema yra ta, kad nėra tiek daug yra organizacijų, kurios geba tinkamai panaudoti tokias dideles kapitalo sumas, sako šios srities ekspertai. Palyginimui, „Environmental Defense Fund“ („Aplinkos apsaugos fondas“ (EDF) ir „Sierra Club“, dvi didžiausios aplinkosaugos organizacijos Jungtinėse Valstijose, per metus išleidžia atitinkamai apie 200 mln. ir 85 mln. JAV dolerių.
O kaip moksliniai tyrimai? Idėja paaukoti didelę lėšų dalį moksliniams tyrimams galbūt ir atitiktų J. Bezoso požiūrį, kuriuo paremta jo kosmoso tyrimų bendrovė „Blue Origin“, - jog Žemė yra sodas, kurį turėtumėme saugoti perkeldami sunkiąją pramonę į kosminę erdvę. Jeigu J. Bezosas vis dėlto mąsto apie paramą į Žemę orientuotiems klimato sprendimams, jam tereiktų prisiminti B. Gatesą, kuris daugelį metų remia rizikingus sumanymus, kurie dar ne per smarkiausiai sumažino emisijos kreivės.
Bet galiausiai, daugelis ekspertų, su kuriais kalbėjausi, sako, kad efektyviausiai J. Bezoso pinigai galėtų būti panaudojami politikai. „Instagram“ paskyroje rašoma, kad jis ketina paaukoti lėšų „aktyvistams“. Bet galų gale, juk vyriausybės turi daugiau galių nei bet kas kitas palenkti emisijų kreivę - per įstatymus ir reguliavimą. Netgi labiau nei žmogus, kurio turtas, „Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, vertinamas 130 mlrd. JAV dolerių. Suburti prie JAV ir kitų pasaulio valstybių valdžios vairo politikus, kuriems rūpi klimato tausojimas, galėtų būti geriausias būdas tam pasiekti.
Toks kelias mėginant grąžinti pasaulį į teisingas vėžes yra „tiesus ir paprastas“, sako Nohas Kaufmanas, Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro klimato bei energetikos ekonomistas. Ir jis greičiausiai kainuos daug mažiau nei 10 mlrd. dolerių.
