S. Ingvesas, vadovaujantis seniausiam pasaulio centriniam bankui, vadovavo ir istoriniam politikos pokyčiui gruodžio mėnesį, kai kartu su valdyba nusprendė užbaigti pusę dešimtmečio trukusį neigiamų palūkanų normų laikotarpį. Dabar pasaulis nekantrauja pamatyti, kaip Riksbankas suvaldys šį perėjimą ir ar jam tikrai pavyks laikytis naujosios tvarkos.
Praėjusį trečiadienį interviu su Guy Johnsonu iš „Bloomberg Television“ Riksbanko valdytojas pažymėjo, kad Švedija tebėra lanksti ir prireikus gali vėl sumažinti normas.
Tačiau S. Ingvesas taip pat leido suprasti, kad norėtų išvengti ekstremaliai neigiamų normų, „nes sunku suprasti, kaip tokiomis aplinkybėmis ekonomika galėtų funkcionuoti“.
„Taigi galimybė truputį pasislinkti į neigiamą pusę yra visai gerai, tačiau apskritai egzistuoja didesnė tikimybė, kad vienaip ar kitaip panaudosime balansą“, – sakė S. Ingvesas. Valdytojas pabrėžė, kad šie komentarai atspindi jo paties nuomonę ir nebūtinai visos valdybos požiūrį.
Riksbankas šiuo metu vykdo obligacijų išpirkimo programą, kuri tęsis iki metų pabaigos. Trečiadienį bankas paskelbė, kad po gruodžio mėnesio „nuspręs, ar verta toliau supirkinėti vyriausybės obligacijas“.
Bankas pažymėjo, kad tikisi, jog ilgalaikėje perspektyvoje jo turtas obligacijomis bus „mažesnis nei yra šiandien“. Tačiau jis taip pat pridūrė, kad „patikslins informaciją apie vyriausybės obligacijų pirkimą atsižvelgiant į ekonomikos plėtrą“.
Kaip ir tikėtasi, Riksbankas praėjusią savaitę išlaikė nulinį indeksą ir pakartojo prognozę, kad artimiausiais metais pagrindinės normos išliks nepakitusios. Ir tai nepaisant prognozių, kad dėl žemų energijos kainų infliacija bus silpnesnė, nei buvo numatoma anksčiau.
„Be abejo, esame pasirengę tvarkytis su mažesnėmis elektros kainomis, – sakė S. Ingvesas. – Su tuo gyvename jau daugelį metų: kartais elektros kainos pašoka į viršų, o kartais, kaip anądien, pakrypsta į minusą.“
Valiutų svyravimai
S. Ingvesas taip pat leido suprasti, kad yra pasirengęs susitaikyti su kur kas didesniais kronos svyravimais, esant požymių, kad valiutos kursas daro mažesnę įtaką vartotojų kainoms, nei buvo manyta iki šiol.
„Susidaro įspūdis, kad Švedijos ekonomikoje dabartinis palūkanų normų svyravimas yra didesnis nei dešimtajame dešimtmetyje, – sakė jis. – Dabar krona iš tikrųjų gali gana smarkiai šokinėti aukštyn ir žemyn, ir panašu, kad artimiausiu metu tai visai neatsilieps infliacijai.“
Kai kurie ekonomistai trečiadienį iškėlė klausimą apie Riksbanko patikimumą po to, kai jis pripažino, kad infliacijai bus sunkiau pasiekti 2 proc. tikslą, tačiau palūkanų normų prognozių nepakeitė. Vis dėlto turto valdytojų bendruomenėje banko įsipareigojimas laikytis nulio ir nenukrypti į minusą buvo priimtas palankiai.
Thomas Elofssonas, Stokholme įsikūrusio „Catella“ portfelio valdytojas, kuris prižiūri 29 mlrd. kronų (3 mlrd. dolerių), teigia, kad jam imponuoja Riksbanko pasiryžimas laikytis toliau nuo neigiamų normų.
„Tai, kad jie nekreipia dėmesio į spaudimą infliacijai, kylantį dėl mažėjančių energijos kainų, rodo, jog jie tikrai neketina mažinti tarifų, – teigia Th. Elofssonas. – Gerai, kad jie nebesijaudina dėl menkų nukrypimų nuo tikslinių rodiklių.“
S. Ingvesas sakė, kad neabejoja, jog per ilgesnį laiką infliacija pasieks Riksbanko iškeltą tikslą.
„Mes tikimės, kad elektros kainų poveikis ilgainiui sumažės, – pabrėžė jis. – Tai reiškia, kad už poros metų vėl matysime infliacijos kilimą iki 2 proc., o toks ir yra mūsų tikslas.“
