NŽT vadovo Laimono Čiako teigimu, dar pernai planuotas baigti žemės grąžinimas užtruko, nes sprendimai priklauso ne vien nuo tarnybos, bet ir nuo savivaldybių bei pačių žmonių.
Anot jo, pagal Vyriausybės programą Vilniuje ir Trakuose procesą numatyta užbaigti trečiąjį šių metų ketvirtį.
„To laiko dar yra, darbai vyksta, o kalbant apie kaimiškąsias vietoves, norėčiau pasakyti, kad atkūrimas jose yra baigtas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė L. Čiakas.
Anot jo, žemės grąžinimą sudaro projektavimo, kadastrinių matavimų ir tarnybos teritorinių skyrių sprendimai. Sausio 1 dieną visose kaimiškose vietovėse buvo 92 piliečiai, dėl kurių žemės procesas dar nebaigtas.
„Praktiškai tai niekinis skaičius, šiandien jis taip pat tirpsta, per pirmą, antrą ketvirtą su tais likusiais susitvarkysime, bus kadastriniai matavimai ir priimti sprendimai“, – teigė L. Čiakas.
Anot jo, miestuose žemės grąžinimas priklauso nuo savivaldybių – jos turi laiku pateikti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui.
„Šiaip savivaldybės tą darbą turėjo būti padariusios 2019 metų sausio 1 dienai, turėjo būti paskelbusios sąrašus, suprojektavusios ir atidavusios NŽT, nes atkūrimo procesas trunka 6-12 mėnesių. Miestuose (be Vilniaus ir Trakų – BNS) situacija tokia, kad apie 1000 piliečių yra likę, kuriems reikia atkurti“, – teigė L. Čiakas.
„Tas skaičius praktiškai tirpsta, mūsų tikslas – per pirmą, antrą ketvirtį atkurti“, – pridūrė jis.
Pernai birželį tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, sakė, kad žemės reforma tikrai bus baigta 2019 metais. Tačiau L. Čiakas sako, kad NŽT priklausoma ir nuo savivaldybių, kurios laiku neinformuoja apie sklypus, be to, dalis gyventojų ilgą laiką neapsisprendė.
„Apie likusius Vilniuje ir Trakuose neturėtume kalbėti, kad tai nusitęsė, nes jiems terminas nesuėjęs, tai yra šių metų trečiasis ketvirtis. O iš kituose miestuose likusių 1000 piliečių 500 miestų savivaldybės nėra pateikusios (informacijos apie sklypus – BNS), negalime atlikti atkūrimo. Nesame vienintelė institucija, veikianti šioje srityje, esame priklausomi nuo savivaldybių“, – teigė L. Čiakas.
Pasak jo, kai kurie miesto gyventojai galėjo pateikti apsisprendimą iki birželio 1 dienos atsiimti žemę mišku – tokių piliečių atsirado 985.
NŽT vadovo teigimu, žemės grąžinimą ypač paspartino pernai sausį įsigalioję pakeitimai, kai vietoj sklypų galima rinktis kompensaciją.
„Ilgą laiką, kol neįsigaliojo pakeitimai, buvo situacija, kad valstybė dirbo tuščiomis apsukomis – ateidavo piliečiai į susirinkimus, siūlomi būdavo žemės sklypai, bet jie nesirinkdavo, jiems nepatikdavo. Jie būdavo kviečiami vėl iš naujo ir iš naujo. Dabar, kai atsirado galimybė, kad neatvykus, nepasirinkus įsijungia kompensavimas pinigais, tas dalykas labai paspartino procesą“, – teigė L. Čiakas.
Sovietų laikais nusavintos žemės mieste grąžinimo ar kompensacijų Vilniuje ir Trakuose dar laukia daugiau nei 3 tūkst. piliečių, o visoje Lietuvoje – apie 4 tūkst.
Tarnybos duomenimis, kaimuose nuosavybės teisės jau atkurtos 786,2 tūkst. piliečių, jiems grąžinta 4,02 mln. ha žemės, miestuose – 47,4 tūkst. piliečių grąžinta 37 tūkst. ha žemės.