Bendrovės „Baltijos liftai“, kuri Vilniaus mieste prižiūri 1213 liftų, direktoriaus Manto Romaškos teigimu, visi panuojami stabdyti liftai įrengti senos statybos daugiabučiuose namuose. Didžioji jų dalis - Karoliniškių, Viršuliškių ir Žirmūnų rajonuose.
„Ar liftai tinkami eksploatuoti ir saugūs naudojimui, nustato Valstybinės darbo inspekcijos įgaliotos Potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos. Pernai įgaliotų įstaigų ekspertai sustabdė 25 liftus, o šiemet planuoja išjungti 31 liftą. Toks sprendimas priimtas po to, kai atlikus kasmetinį liftų techninės būklės vertinimą nustatyta, kad jų naudojimas neužtikrina keleivių saugos, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui arba gali įvykti avarija“, - teigė M. Romaška.
Pagrindinės priežastys, dėl ko sostinės daugiabučiuose planuojama stabdyti senus liftus – šių įrenginių elektros valdymo sistemos susidėvėjimas, apdegę lifto valdymo rėlių ir jėgos kontaktai, laisvumas pagrindinio suktuvo sliekinėje poroje, sutrūkusi lifto kabinos valdymo kabelio izoliacija, susidėvėję pagrindinio suktuvo vedantysis skriemulys, lifto greičio ribotuvas, kabinos durų pavaros reduktorius, surūdiję kabinos rėmo dugnas, kabinos ir šachtos durų sąvaros.
„Dažnai vyrauja nuomonė, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kad jei liftas atidirbo 40–50 metų, tai ir dar tiek pat metų puikiai veiks. Toks požiūris yra todėl, kad gyventojai, naudodamiesi liftu, mato tik jo išorę – kabinos vidų ir šachtos duris. Tačiau liftas yra sudėtingas ir potencialiai pavojingas inžinerinis įrenginys, todėl pamatyti ir įvertinti gedimus gali tik atitinkamos kvalifikacijos specialistai“, - akcentavo „Baltijos liftų“ direktorius.
Daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės „Mano BŪSTAS“ Vilniaus regiono vadovas Ramūnas Burokas skaičiuoja, kad šiuo metu sostinės daugiabučiuose yra 116 kritinės būklės liftų. Dalį jų, jei gyventojai nepriims atitinkamų sprendimų, inspektoriai, tikėtina, šiemet sustabdys. Todėl jis ragina gyventojus nedelsti ir, jei nenorima laipioti pėsčiomis, iš anksto pagalvoti apie liftų keitimą arba kapitalinį remontą.
„Nors mes, gavę inspektorių išvadas, iš anksto informuojame namo savininkus, kad liftas bus išjungtas, gyventojai vis tiek laukia iki paskutiniųjų ir nesiryžta imtis veiksmų. Tuomet, sustabdžius liftą, kyla nepasitenkinimas, diskusijos, po kurių vis tiek dauguma priima sprendimą tvarkyti išjungtą liftą. Todėl patariu nedelsti ir iš anksto pasirūpinti remonto darbais, nes sustabdžius liftą gyventojams tenka kelis mėnesius, o kartais ir pusę metų laipioti laiptais ir laukti, kol įvyks konkursas, sutarties sudarymas, įrengimo ar remonto darbai ir sustabdytas liftas vėl pradės veikti“, - pabrėžė R.Burokas.
Senos statybos blokiniuose daugiabučiuose įrengtų liftų amžiaus vidurkis šiuo metu siekia 43 metus, o seniausiam liftui, kuris vis dar eksploatuojamas – net 53 metai. Per metus tvarkyti sugedusių įrenginių, vaduoti užstrigusių žmonių liftininkai vyksta daugiau nei 6 tūkst. kartų. Šiuo metu sostinės daugiabučiuose apie 420 liftų reikalauja remonto arba keitimo.
M. Romaškos teigimu, senų liftų problematika kartojasi iš metų į metus. Ir nors pastaruoju metu remonto tempai yra spartesni, tačiau tai iš esmės problemos nesprendžia.
„Pernai pakeitėme arba kapitališkai renovavome 48 liftus. Deja, bet tokių liftų, kurie skaičiuoja paskutines savo tarnavimo dienas, yra bent 10 kartų daugiau. Todėl jei gyventojai nesiims veiksmų, visus juos anksčiau ar vėliau teks stabdyti“, - sakė M. Romaška.
