Persiko auginimo technologija – gana elementari: tereikia apsiginkluoti kantrybe ir vadovautis nesudėtingomis instrukcijomis, rašoma portale kakprosto.ru.
Darbo instrukcija
1. Pirmiausia privalu įsitinti, kad vieta, kurioje norite išauginti vaismedį, yra gana uždara, neužpučiama šaltų bei stiprių vėjų ir gerai apšviečiama saulės.
2. Iš persikų vaisių išimtus kauliukus reikia iš karto pamerkti į vandenį ir leisti kelias paras pamirkti. Vandenį, kuriame mirksta kauliukai, būtina keisti du kartus per dieną.
3. Kai kauliukai bus reikiamą laiką pamirkę vandenyje, juos teks gerai nudžiovinti. Geriausia, jei džiovinsite medžio šešėlyje, kur kauliukų nepasieks tiesioginiai saulės spinduliai.
4. Visiškai nudžiūvusius kaulius reikia atverti, kad būtų galima išimti sėklą. Tai daryti reikia itin atsargiai, stengiantis nepažeisti gležnos vidinės dalies. Bus geriausia, jei pastatysite kauliuką ant briaunos ir suskaldysite keliais plaktuko smūgiais. Tokiu būdu išimtas sėklas reikia laikyti vėsioje, sausoje vietoje.
5. Sėti persiko sėklas reikia rudenį – spalį arba lapkritį – tiesiai į žemę. Sėkla turi atsidurti maždaug 5 centimetrų gylyje. Tarp jų būtina palikti ne mažesnius kaip 10 centimetrų tarpus. Persikų sėklų nerekomenduojama sėti netoli kitų vaismedžių: nuo pastarųjų jas turi skirti bent 3–4 metrų atstumas. Kaip rodo praktika, artima kaimynystė su kitais vaismedžiais daro neigiamą poveikį persikų sodinukams.
6. Išauginti persiką iš kauliuko tikrai paprasta. Tereikia pasirūpinti, kad jo nepultų kenkėjai. Tuo tikslu rekomenduojama naudoti įvairius preparatus, apsaugančius jaunus augalus nuo nepageidaujamų vabzdžių. Persikas nėra labai pretenzingas augalas: jo nebūtina gausiai tręšti organinėmis trąšomis arba papildomai laistyti. Į kitą vietą jauną augalą geriausia persodinti rugsėjo arba spalio mėnesį.
