Medicinos ir diagnostikos įrangos, jutiminių sistemų, automatizavimo ir robotikos sprendimų kūrime medicinos, gynybos ir pramonės sektoriuose besispecializuojančios įmonės „Vaizduotė“ direktorius Edvardas Satkauskas sako, kad pristatinėjant savo kurtas technologijas įvairiuose tarptautiniuose renginiuose yra svarbu būti užtikrintam, jog jų intelektinė nuosavybė yra saugi.
„Sukurti ir patvirtinti medicininę technologiją klinikiniais tyrimais užtrunka daug laiko ir kainuoja brangiai, o sukurta vertė dažniausiai didžiąja dalimi ir yra būtent sukurta technologija – tai yra intelektinė nuosavybė, kuri patentuojama dar prieš atskleidžiant ją viešai. Tikintis gauti investicijų į naujų technologijų kūrimą, įmonės arba turi veikti labai greitai (būdinga IT sektoriui), arba saugoti savo intelektinę nuosavybę patentais (būdinga medicinos technologijų sektoriui)“, – aiškina E. Satkauskas.
Pasak jo, renginiuose, kuriuose plačiajai auditorijai atskleidžiamas sukurtas produktas ar jo dizainas, lankosi ne tik verslo atstovai, siekiantys bendradarbiavimo, bet ir idėjų ieškantys žmonės ar kūrėjai.
„Visų pirma – tai, kas atskleista viešai, negali būti patentuojama, nes tai jau yra viešai žinoma informacija. Prieš demonstruojant savo technologijas, būtina pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga. Gal kiek sudėtingiau su dizaino sprendimais – juos lengviau registruoti, tačiau lengviau ir nukopijuoti, registruoti panašius.
Bet kokiu atveju, renginiuose vyksta idėjų medžioklė ir nemaža dalis renginių lankytojų ten yra verslo ir bendradarbiavimo tikslais, o kita, tikrai ženkli dalis, susipažįsta su technologijomis, sukurtais sprendimais ir ieško idėjų, kurias galėtų panaudoti kuriant savo produktus. Tai nebūtinai yra vagystė – juk visi ten ir atvažiuoja pasirodyti, taip formuojasi industrijos tendencijos, jaučiama, kur link juda rinka“, – pasakoja kūrėjas.
Leidžia „nepražūti“ rinkoje
E. Satkausko teigimu, reikiamu laiku neužtikrinus intelektinės nuosavybės apsaugos, ne tik rizikuojama prarasti autentiškumą, bet ir tampa praktiškai neįmanoma konkuruoti rinkoje.
„Neturint intelektinės nuosavybės apsaugos, bus labai sunku konkuruoti rinkoje, o juo labiau – įtikinti investuotojus, kad tokioje konkurencinėje kovoje galite laimėti prieš tarptautines korporacijas. Todėl yra paplitusi praktika nedidelėms kompanijoms savo kuriamus sprendimus patentuoti ir vėliau juos išvystyti iki komercinio produkto lygio. Tuomet neretai tą įmonę nuperka tarptautinė korporacija, kuri taip pigiau ir su mažiau rizikos gali „kurti“ inovacijas“, – sako „Vaizduotė“ direktorius.
Pasak pašnekovo, inovacijos gali būti inovatyvūs verslo modeliai, prieiga prie vartotojų bazės, programinės įrangos sprendimai ir pan. Kalbant apie medicinos technologijas, inovacijos dažnai yra technologiniai sprendimai, kuriuos vertinga patentuoti. „Jų neužpatentavus, nėra ką pasiūlyti tarptautinėms korporacijoms. Jei jų niekas nestabdo (pvz., patentas), tai su savo didžiuliais resursais jos gali būti labai stiprūs konkurentai ir tiesiog pasinaudoti idėjomis“, – sako E. Satkauskas.
Apsaugota intelektinė nuosavybė – puikus derybų įrankis
E. Satkausko pasiteiravus, ar jo vadovaujamai įmonei yra tekę susidurti su intelektinės nuosavybės vagyste, pašnekovas sako, kad situacijų, kai kildavo nesutarimai, yra buvusi ne viena.
„Man nėra tekę tiesiogiai dalyvauti intelektinės nuosavybės ginče. Tiesa, yra tekę būti labai aštriose situacijose su tarptautinėmis korporacijomis, kai buvo siekiama primesti tokias intelektinės nuosavybės dalybų sąlygas, kurios būtų tiesiog suvalgiusios jaunos įmonės perspektyvas. Tiesiog teko nutraukti bendradarbiavimą“, – teigia vyras.
Kalbėdamas apie patento svarbą, E. Satkauskas sako, jog jis suteikia juridinę apsaugą bei tampa puikiu derybiniu instrumentu dirbant su sąžiningais partneriais. Vis tik kartais, ypač bendraujant su nesąžiningais partneriais, kovoti gali būti labai sunku net ir turint patentą, mat tai pareikalauja didelių lėšų, o rezultatas vis tiek būna sunkiai prognozuojamas.
Pasak įmonės atstovo, Lietuva yra maža, tačiau atvira rinka. Konkurencija čia vyksta pasauliniu ar bent jau europiniu lygiu, todėl vertinti Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos lygį reikėtų pakankamai plačiai.
„Kiek mes tame pažengę – sunku pasakyti. Aukštųjų technologijų sektorius nėra labai didelis ir stiprus, tačiau auga, stiprėja ir patentuotų išradimų daugėja. Manau, esame teisingame kelyje, vis dar mokomės, tačiau tikrai nesame visiški naujokai. Sėkmingiausios aukštų technologijų įmonės Lietuvoje turi gan rimtus patentų portfelius ir rimtai žiūri į savo intelektinės nuosavybė apsaugą pasauliniu mastu. Teko dirbti tiek su užsienio patentiniais patikėtiniais, tiek su Lietuvos, todėl manau, kad lygis tikrai kyla“, – teigia E. Satkauskas.
Neregistruotojo Bendrijos dizaino apsauga
Siekis apsaugoti jau sukurtą produktą reikalauja nemažai biurokratinių procedūrų, tačiau apsaugoti jo konceptą/dizainą yra kur kas paprasčiau ir patogiau, o tai garantuoja teisė į neregistruoto dizaino apsaugą.
„Dizainų registracija, mano nuomone, yra paprastesnė, greitesnė ir pigesnė procedūra. Prekės ženklą ir jo dizainą tikrai reikia registruoti ir saugoti – nesena „Audimo“ prekės ženklo istorija parodo, su kokiomis problemomis susiduria net ir ilgą istoriją turinčios įmonės“, – sako E. Satkauskas.
Nuolat kuriantiems autoriams yra kur kas paprasčiau, nes jų teisės į pramoninio dizaino kūrinius 3 metus yra saugomos ir be registracijos Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje.
„. Manau, kad tai yra ypač aktualu tokioms sritims, kuriose gaminio dizainas yra nepastovus ir jo galiojimo trukmė nėra tokia svarbi. Neregistruoto dizaino apsaugai praktiškai nereikia jokių biurokratinių procedūrų, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog dizainas privalo atitikti kriterijus, kurie yra taikomi ir registruotam dizainui – naujumas ir individualios savybės“, – teigia E. Satkauskas.
Jeigu turite klausimų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos – kreipkitės į Valstybinį patentų biurą: https://vpb.lrv.lt/lt/
Informacija el. paštu: info@vpb.gov.lt
Informacija telefonu: 8 5 278 0290
Užsakymo nr.: PT_83386345