– Pradėkime nuo pensijų ir išmokų: kaip jos keitėsi nuo šių metų ir kokia yra vidutinė senatvės pensija dabar?
– Nuo šių metų pensija keitėsi dėl to, kad buvo pritaikytas indeksavimo koeficientas, augo dirbančiųjų pajamos, buvo priimtas papildomas įstatymas, kad indeksavimas, kuris buvo apskaičiuotas 8,11 proc. galėtų būti didesnis, suradus papildomus finansavimo šaltinius. Jeigu pasakytume taip gana apibendrintai, vidutinė pensija didėjo maždaug 9 proc. Turint būtinąjį stažą, vidutinė pensija yra 399 eurai.
„Sodroje“ nemažai dirbome metų pabaigoje, kad suspėtume abi dalis – ir tuos 8 proc., ir prezidento pasiūlytą papildomą pataisą – išmokėti kuo greičiau. Nors tam buvo numatytas laikas iki liepos mėnesio, bet mes jau tai padarėme ir sausį sugebėjome išmokėti pilną padidinimą, tik viena grupė žmonių, tie, kurie gauna išankstines pensijas, tai jie vasarį gaus didesnę pensiją, nes tokiems žmonėms mokama už praėjusį mėnesį.
– Jūsų akimis, žmonių, gaunančių išmokas iš „Sodros“, situacija gerėja ar, deja, ne?
– Jeigu skaičiuosime objektyviai, matome, kad eurų šiandien išmokama daugiau vidutiniškai 34 eurais, jeigu bandytume vertinti pagal kitus matus, pavyzdžiui, jeigu pensiją palygintume su darbo užmokesčiu į rankas, tai santykis yra maždaug 46 proc. Jeigu tuos 399 eurus vertintume pagal skurdo lygį, kiek reikia pragyvenimui, norėtųsi, kad senjorai disponuotų didesnėmis pajamomis.
– Kaip keitėsi kitos išmokos?
– Jeigu kalbėtume apie kitas išmokas, kurios yra aktualios dirbantiesiems, pavyzdžiui, nedarbo, ligos išmokos, motinystės išmokos, tai jų išmokos tiesiogiai koreliuoja su darbo užmokesčio augimu. Jeigu didėja žmogaus atlyginimas, atitinkamai didėja ir jo gaunama išmoka, nes procentas nuo didesnės sumos yra didesnis. Galima skaičiuoti, kad vidutinės kitų rūšių draudimo išmokos šiemet dirbantiems yra maždaug 10 proc. didesnės nei dirbusiems pernai.
– Kokia situacija šiuo metu dėl išeitinių išmokų fondo? Girdėjome daug pranešimų, kad ten kaupiasi milijonai, tačiau niekas nesikreipia dėl šių išmokų.
– Iš tiesų, taip. Tos ilgalaikio darbo išmokos, kurios yra mokamos iš „Sodros“ biudžeto, ten yra atitinkama sąlyga, kokiomis sąlygomis žmogus gali gauti išmoką. Prognozuota ir planuota buvo, kad jų bus daugiau, bet, kita vertus, gali būti, kad ir sąlygos, su kuriomis darbuotojas atsisveikina su darbdaviu buvo tokios, kad netenkino, pavyzdžiui, jis išėjo į kitą darbą.
– Kita šių metų naujovė – 44 tūkst. gyventojų buvo įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą. Kokie tai žmonės ir kaip jie atrinkti?
– Norėčiau patikslinti, kad 44 tūkst. buvo išsiųsti pakvietimai, pasiūlymai dalyvauti pensijų kaupime, jie turi šešis mėnesius. Jie niekaip neatrinkti, tai yra įstatymo sąlyga – jaunesni nei 40 metų žmonės, kurie nebuvo įtraukiami pernai dėl kažkokių priežasčių. Didžiąją dalį tų 44 tūkstančių sudaro naujai į darbo rinką atėję žmonės, kurie tik pradėjo darbinę karjerą, kurie sausio 2 dieną turėjo dirbančio, užimo žmogaus, buvo samdomas darbuotojas arba buvo užregistravęs savarankišką veiklą.
– Kiek žmonių jau atsisakė kaupimo po šio įtraukimo?
– Tokios statistikos dar nevedame, nes tokio antplūdžio nejaučiame. Viena vertus, tokio masinio susidomėjimo arba ažiotažo tiesiog nėra kaip pernai. Kaip mes informuojame žmones? Mes pirmiausia įdedame žinutes į jų asmeninę paskyrą „Sodroje“, siunčiame laiškus ir laukiame, kiek jų pažiūrės. Paskutinėmis žiniomis, iš tų 44 tūkst. tai 6 tūkst. buvo atsidarę žinutę ir paskaitę. 38 tūkst. dar nepadarė nieko. Mes kviestume žmones pasižiūrėti.
– Ar antroji pakopa žmonėms yra patraukli? Ar daugiau jų atsisako kaupimo?
– Jeigu vertinsime pagal praėjusių metų rezultatus, iš tikrųjų matome, kad ta pakopa yra labiau patraukli, nei nepatraukli. Absoliučiai didžioji dalis tų, kurie dalyvavo, jie pasiliko dalyvauti ir toliau, nes turėjo galimybę nutraukti ir pasitraukti. Jeigu iš tų, kurie buvo įtraukti pagal naują tvarką, tai maždaug kas antras pasiliko. Jeigu dar įvertinsime tuos žmones, kurie turėdami galimybę mokėti mažesnę įmoką savarankiškai pasirinko didesnę, tai vertinčiau, kad ji yra labiau patraukli, nei nepatraukli.
– Kiek atvejų yra, kai žmonės buvo įtraukti ir nespėjo pasitraukti ir liko kaupime per prievartą? Ką tokiems daryti?
– Pernai iki nustatyto termino pabaigos mes sulaukėme 867 prašymų, kurie nurodydami įvairias priežastis, prašė nutraukti sutartį. 167 tokie prašymai buvo patenkinti, nustatyta, kad tas žmogus, be to, ką jis nurodė, tikrai nepatikrino informacijos, visi likusieji nebuvo patenkinami, priežastys, kurios buvo įvardytos, nebuvo tokios svarbios.
– O ar neatsirado tokių, kurie iš seniai buvo išsiėmę individualios veiklos pažymėjimus, dabar gal emigravę ar nedirbantys, bet vis tiek buvo įtraukti į papildomą kaupimą?
– Žmogus pradeda dalyvauti kaupime tada, kai pradeda gauti pajamų. Taip, jie potencialiai įtraukti į kaupimą, bet pradės kaupti tuos pinigus, kai Lietuvoje gaus pajamų ir nuo jų mokės socialinio draudimo ir kaupimo įmokas.
– Kitas dalykas – padidėjęs tarifas tiems, kurie buvo įtraukti anksčiau. Kodėl ir ką tai duos?
– Tie, kurie buvo įtraukti anksčiau ir dalyvavo tuo mažesniu režimu, tai jie galėjo pasirinkti, ar moka iš karto maksimalias įmokas, kas yra 3 proc., ar jie moka laipsniškai didėjančias įmokas, pradeda nuo 1,8 proc. ir taip per penkerius metus pasiekia 5 proc. Šiais metais tas laipsnis pakilo ir tie žmonės, kurie mokėjo 1,8 proc., dabar jau moka 2,1 proc. Valstybės dalis taip pat yra didesnė. Jeigu pernai metais buvo 0,3, dabar yra 0,6.
– Ar jau yra aiški anuitetų tvarka? Gal jos nebuvimas žmones ir stabdo nuo įsitraukimo į kaupimą?
– Anuitetų tvarka vis dar yra, nes Seimas pratęsė senos tvarkos galiojima, ji vis dar galioja. Nuo liepos 1 dienos „Sodra“ turi tapti anuitetų mokėtoja, pagrindinė paslaugos tiekėja, bet vėlgi principai patys nesikeičia. Tiesiog, jeigu žmogus sukaupė nustatyto dydžio sumą, jis tuos pinigus gali gauti periodinėmis išmokomis anuitetais iki gyvos galvos. Šiuo metu aptarinėjama ir kalbama apie tai, kas buvo ir anksčiau – apie ribas, nuo kurios reikia įsigyti anuitetą. Diskusijos lieka ties tuo 10 tūkst. eurų. Jeigu žmogus sukaupė daugiau, jis privalo įsigyti anuitetą ir tiesiog atliekame skaičiavimus.
Visą interviu žiūrėkite DELFI laidoje.
