Galvoja apie deklaraciją kitoje vietoje
Jau netrukus būsimų pirmokų tėvai suskubs registruoti savo vaikus į mokyklas. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, pagrindinės taisyklės nesikeičia. Prašyme galima nurodyti tris mokyklas: aukščiausioje vietoje įrašyti tą, į kurią labiausiai norima patekti. Reikalavimas tik vienas – viena iš trijų mokyklų turi būti gyvenamajai vietai priskirta teritorinė mokykla. Taip savivaldybė nori užtikrinti, kad nė vienas vaikas neliks be mokyklos. Bet ką daryti, jei teritorinė mokykla nepatinka?
„Kitais metais mūsų vaikas eis į priešmokyklinę grupę, o po jos – į mokyklą. Todėl jau dabar pradėjome galvoti, ką reikės daryti. Mūsų rajone yra tik viena lietuviška mokykla, ji ir priskirta mums pagal teritoriją. Girdėjau apie ją gerų atsiliepimų, bent jau apie pradinukus ir jų paruošimą, bet norėčiau, kad vaikas lankytų kitą mokyklą, kurią baigiau ir aš, ir vyras. Be to, joje dar mokosi vyro brolis ir sesuo. Galvojome, kur deklaruoti savo gyvenamą vietą, kad patektume į tą mokyklą. Bandėme surasti pažįstamą žmogų, radome tris, bet tik vienas jų pateko į reikiamą teritoriją“, – DELFI pasakojo mama. Ji nelinkusi pasitikėti sėkme ir tiesiog norimą mokyklą įrašyti pirmu numeriu.
Tikrina dokumentus
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja pasakojo, kad išties pasitaiko atvejų, kai tėvai deklaruoja savo gyvenamą vietą kitoje teritorijoje, kad patektų į norimą mokyklą. „Nėra taip, kad savivaldybė neleidžia ar draudžia vaikus vesti į kitas mokyklas, nei yra priskirta pagal teritoriją. Tėvai turi galimybę, pildydami prašymą, pasirinkti iki trijų ugdymo įstaigų ir nurodyti jas prioriteto tvarka. Yra tokių tėvų, kuriems patogiau vežti vaiką į kitą miesto galą, kiti nori arčiau namų. Žinoma, jei pasirinktos ugdymo įstaigos aptarnavimo teritorijoje yra daug deklaruotų vaikų, jie bet kokiu atveju gaus pirmenybę prieš neteritorinius vaikus. O persideklaravimo atvejų būta, bet tai nereiškia, kad tie žmonės iškart ir gauna vietą. Žiūrime, kurie ilgiau deklaruoti, jei kyla abejonių dėl dokumentų teisėtumo, paprašome pateikti papildomai faktus įrodančius dokumentus“, – pasakojo specialistė.
Daugelis tėvų žino, kad pirmenybę patekti į vienoje ar kitoje Vilniaus mieste esančią mokyklą gauna ne tik tie, kurie seniai toje teritorijoje deklaravę savo gyvenamą vietą, bet ir tie, kurie toje teritorijoje naujai įsigijo ar išsinuomavo būstą. A. Kovalevskaja ramina tėvus, kad jei neseniai persikraustėte – įsigijote būstą ar pasirašėte nuomos sutartį ir ten deklaravote savo gyvenamąją vietą – taip pat gaunate dvejų metų prioritetą. Tiesa, reikia pateikti atitinkamus dokumentus. „Visus dokumentus tikriname, bendradarbiaujame su registrų centru, jei kyla abejonių, paprašome papildomų dokumentų. Tad tokių piktnaudžiavimo atvejų būta, bet tikrai nedaug. Tėvai pakankamai atsakingai žiūri į mokyklos parinkimą“, – teigė pašnekovė.
Didžiausi srautai – miegamuosiuose rajonuose
Paklausta, į kurias mokyklas Vilniuje fiksuojamas didžiausias norinčiųjų srautas, vienareikšmiškai atsakyti negalėjo. „Mūsų mokyklos yra pakankamai populiarios. Negalima teigti, kad vienur daugiau, kitur – mažiau. Populiarios yra gimnazijos, kurios egzaminuoja. Turime tris tokias mokyklas: Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija bei Vilniaus licėjus. Turime mokyklų, kurios priima iš visos teritorijos, bet vykdo atranką, pavyzdžiui VGTU inžinerijos licėjus ir kt.. Ten gali pretenduoti vaikai iš viso miesto, bet esame uždėję saugiklius, kad 70 proc. priimtųjų būtų teritoriniai vaikai, kurie gyvena 1,5 km spinduliu nuo mokyklos. Yra teritorijos, kurios sparčiai plečiasi, švietimo įstaigų ten ima trūkti. Nebespėjame taip greitai statyti mokyklų – tarkime, Pilaitės seniūnijoje. Ten vaikai nukreipiami į artimiausias miesto mokyklas, kol atsiras naujas pastatas. Taip pat šį problema egzistuoja Pašilaičiuose bei Balsiuose. Verkių seniūnijoje statome pradinę mokyklą ir tikimės, kad tai išspręs daug problemų Balsiuose. Taip pat prie Gabijos gimnazijos statomas papildomas pastatas, kuris irgi turėtų išspręsti bėdas šioje teritorijoje. Bet niekas nedraudžia pasirinkti mokyklą, kurią jūs norite“, – pasakojo A. Kovalevskaja.
Vis dėl to kokia tikimybė patekti ne į teritorinę mokyklą? Ar tokia apskritai yra? „Praėjusiais metais į pirmu numeriu pažymėtas mokyklas pateko 82,4 proc. pirmokų. Antru numeriu – 6,4 proc., trečiu – 11,2 proc. Galima teigti, kad daugiausiai patenka ten, kur nori“, – pasakojo specialistė. Ji pabrėžė, kad pažeidimų dėl galimų fiktyvių gyvenamosios vietos deklaracijų buvo vos vienas kitas, kuriuos išsiaiškinus, vaikai prioritetinių taškų negavo.
„Priėmimą vykdo mokykloje suformuota komisija, o prašymai priimami per savivaldybės administruojamą prašymų pateikimo elektroninę sistemą. Didžiausią prioritetą turi tie, kas ilgiausiai gyvena toje teritorijoje. Taip pat yra ir kitų aspektų, į kuriuos atsižvelgiame, pavyzdžiui, papildomi taškai tenka tiems, kurių broliai ar sesės jau mokosi toje mokykloje“, – teigė A. Kovalevskaja.
Ar šiemet laukia kokie nors pokyčiai, registruojant vaikus į mokyklas? „Tvarką dabar teikiame tarybai. Iš esmės niekas nesikeis. Tik smulkūs punktai. Pavyzdžiui, anksčiau priešmokyklinukai gaudavo papildomai tik vieną prioriteto tašką, jei eidavo į tą pačią mokyklą, kur lankė ir priešmokyklinę grupę. Kalbu apie darželius-mokyklas ir mokyklas, kurios turi priešmokyklinio ugdymo grupes. Jei jie būdavo iš kitos teritorijos, kartais tokie vaikai likdavo be kvietimo ir reikėdavo registruotis į kitą mokyklą. Tokios situacijos sukeldavo šeimai nepatogumų. Dabar pasiūlytas patikslinimas, kad jie automatiškai taps teritoriniais vaikais, ir nuo šiol turi didesnę tikimybę gauti kvietimą iš įstaigos, kur lankė priešmokyklinę grupę, jie neliks nuskriausti“, – pasakojo pašnekovė.
DELFI primena, kad elektroninė registracija į mokyklas prasidės nuo kovo 1 d.
