Ką tai reiškia? Jei sutuoktiniai nesusitaria dėl skyrybų bendru sutarimu (pasirašydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį) ir tarp jų yra bent vienas nesutarimas arba bent vienas iš jų tiesiog nenori skyrybų, privaloma kreiptis dėl mediacijos. Tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo galimybės jau nebėra.
Nors mediacijos tikslas yra išsaugoti gerus santykius (o kartais – juos atkurti), taikiai išspręsti ginčą, tačiau kodėl sutuoktiniai yra priverčiami kreiptis į mediatorių, kad jiems padėtų rasti kompromisą? Kodėl nuspręsta taikyti tokią priverstinę tvarką? Ar toks sprendimas tikrai yra teisingas? O gal tai yra tik laiko gaišimas?
Teisme nuolat atstovauju skyrybų bylose ir puikiai žinau, kad jeigu viena iš šalių yra kategoriškai nusiteikusi kitos atžvilgiu, ypač, kai kalbame apie turto dalybas ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, jie dažniausiai vis tiek paliks viską teismo valioje, lauks teismo sprendimo. Ir taip, tokiais atvejais ir iki sausio 1 d. bandydavome ginčus perduoti mediacijai ir abipusių nuolaidų būdu pasiekti taiką byloje. Ar tai buvo efektyvu? Kartais taip, bet tik tada, kai patys sutuoktiniai norėjo kalbėtis ir daryti vienas kitam nuolaidas. Kitais atvejais nepadėdavo joks mediatorius. O ir mediatorių bylose teko sutikti visokių, net tokių, kurie tik dar labiau paaštrindavo konfliktą.
Dar vienas aktualus klausimas, kuris taip ir lieka atviras – kaip auka susitiks su savo smurtautoju? Juk šie sutuoktiniai taip pat norės išsiskirti teismo keliu? Panašu, kad tokiu atveju tiesiog gavus pranešimą dėl mediacijos taikymo reikės atsisakyti ir procesas bus baigtas, o tada bus galima kreiptis su ieškiniu į teismą. Ar tai nėra sutuoktinių laiko gaišinimas?
Teigiama, kad šis privalomas mediacijos procesas padės sutaupyti bylinėjimosi išlaidas teisme? Bet ar tikrai? Drįsčiau abejoti…Juk prieš santuokos nutraukimą vienas iš sutuoktinių turės siųsti pranešimą kitam dėl mediacijos (pvz. galės pasiūlyti savo mediatoriaus kandidatūrą), tada turės kreiptis raštu dėl mediatoriaus skyrimo, po to eiti į susitikimą su mediatoriumi, o susitikimuose klientai dažnai pageidauja, kad dalyvautų ir advokatas. O ir nepasiteisinus mediacijai, vėl turime tą patį procesą – ieškinio teikimą į teismą. Negana to, vos 4 mediatoriaus darbo valandos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, o jų dažniausiai neužtenka, todėl už kitas darbo valandas sutuoktiniai turės apmokėti patys. Tad kur čia tas pigumas?
Tikėtiną, kad mediacijos privalomumas šeimos bylose dažnu atveju taps brangesniu procesu, su suvaržyta sutuoktinių laisve apsispręsti, kada iškelti santuokos nutraukimo bylą. Ar šis privalomas procesas paspartins greitesnes skyrybas? Nemanau, nes sutuoktiniai dar ilgiau užtruks kol santuoka bus nutraukta, o juk kartais gyvenime norisi tai padaryti maksimaliai greitai, užkertant kelią sutuoktinio skolų, įsipareigojimų atsiradimui ir kt.
Susitarimas ginčą baigti taikiai yra visada sveikintinas, tačiau privalomosios mediacijos įstatymo nuostatos turėtų būti koreguojamos.
