Tarnyba kreipėsi į šių produktų gamintojus, siekdama įvertinti sudėties skirtumų priežastis. Nenorint pakenkti bendrovių reputacijai produktai neįvardijami.
Tarnyba informavo, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvos vartotojai dėl dvejopos kokybės į ją nesikreipė nė karto.
BNS primena, kad rytinėms Europos Sąjungos (ES) šalims skundžiantis, esą jų vartotojai nukenčia dėl dvejopos kokybės maisto produktų, Europos Komisija praėjusią vasarą paskelbė Jungtinio tyrimų centro analizę.
Ištyrus 1380 mėginių, paimtų iš 128 rūšių maisto produktų devyniolikoje ES šalių, teigta, jog mokslininkai nerado įrodymų, kad bloko rytinių ir vakarinių šalių rinkoms skirtų maisto gaminių kokybė aiškiai skiriasi.
Tuometinė Lietuvos teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė BNS sakė, jog šalis pati turės įvertinti, ar dėl maisto sudėties skirtumų gali skirtis ir jo kokybė. Anot jos, EK ataskaitoje nurodomo tepamo sūrelio sudėtis Vokietijoje ir Lietuvoje labai skiriasi.
Dvejopos produktų kokybės problemą pirmiausia pradėjo kelti Čekija, Slovakija ir Slovėnija. Lietuvoje šis klausimas tapo aktualus įvedus eurą.