Harry Mulischas, „Dangaus atradimas“
„Dangaus atradimas“ laikomas olandų rašytojo Hario Mulišo (Harry Mulisch, 1927–2010) kūrybos viršūne, jo magnum opus. 2007 m. skaitytojai ją išrinko geriausia visų laikų Nyderlandų knyga.
Maksas Delijus ir Onas Kvistas nė negalėtų būti skirtingesni. Maksas – astronomas erotomanas. Onas – lingvistas, mėgstantis vienatvę ir palaikantis santykius tik su viena mergina. Vienas nuolat rūpinasi dėl nežinomos ir bauginančios ateities, kitą persekioja praeities demonai. Vyrai susipažįsta vieną šaltą 1967-ųjų vasario naktį kelyje į Amsterdamą, kai nesuprantamo impulso pagautas Maksas sustoja pavėžėti Ono. Per tą pačią kelionę jie tampa neperskiriamais draugais. Naujųjų bičiulių gyvenime netrukus atsiranda ir svarbiausia jų gyvenimo moteris – violončelininkė Ada Brons.
„Dangaus atradime“ grakščiai, įtraukiančiai ir su humoru nutapytas sodrus XX a. istorijos paveikslas, nevengiant pačių skaudžiausių jos puslapių. Draugystės, ištikimybės, šeimos, meno, technologijų, lemties, tikėjimo, gėrio ir blogio temos – visa tai ir dar daugiau susipina šiame filosofiniame, psichologiniame romane, įtraukiančiame ir nepaleidžiančiame skaitytojo dar ilgai po to, kai užverčiamas paskutinis knygos puslapis.
Haris Mulišas – vienas iškiliausių XX a. Nyderlandų rašytojų. Parašė daugiau nei 30 romanų, taip pat scenarijų, apsakymų, eilėraščių bei filosofijos veikalų. Jo kūryba išversta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. H. Mulišas kelis kartus buvo svarstytas kaip galimas kandidatas Nobelio literatūros premijai.
Pasak V. Pilipauskaitės-Butkienės, šio rašytojo kūryba ypatinga tuo, kad jis susitelkia ne ties vienu žmogumi, o gilinasi į esminius filosofinius klausimus.
Donna Tartt, „Dagilis“
Trylikametis niujorkietis Teo Dekeris stebuklingai išgyvena katastrofą, kuri pasiglemžė jo mamą. Tėvo paliktą paauglį į savo namus priima turtinga jo draugo šeima. Nesavas naujuosiuose namuose, trikdomas bendramokslių, nežinančių, kaip su juo bendrauti, o užvis labiausiai kamuojamas begalinio mamos ilgesio, Teo ištikimai saugo vienintelį ją primenantį daiktą: nediduką paslaptingą paveikslą, kuris galiausiai įtraukia jaunuolį į turtingą ir uždarą meno mylėtojų bendruomenę.
Suaugęs Teo mikliai sukasi turčių salonuose ir dulkėtuose antikvariato, kuriame dirba, labirintuose. Vienišas, įsimylėjęs ir – pavojingų įvykių sūkuryje...
Įspūdingo pasisekimo sulaukusios knygos „Slapta istorija“ autorė Donna Tartt naują šedevrą brandino daugiau nei dešimtmetį. 2013 m. dienos šviesą išvydęs „Dagilis“ iš karto sulaukė išskirtinio literatūros kritikų ir skaitytojų dėmesio. „Amazon” šį romaną pripažino absoliučiai geriausia metų knyga, o 2014 m. autorė buvo apdovanota prestižine Pulitzerio premija.
Daugialypiame, nežabota energija pulsuojančiame romane autorė įtaigiai ir suprantamai kalba apie meilę ir nusivylimą, jaunatvišką maištą, kovą dėl išlikimo, žmogiškos laimės paieškas bei ryžtą pasipriešinti gniuždantiems likimo kirčiams.
William Golding, „Paveldėtojai“
„Paveldėtojai“ – antrasis britų rašytojo, Nobelio premijos laureato Williamo Goldingo romanas, išleistas 1955 metais. Pats autorius vertino jį kaip geriausią, o kritikai jame įžvelgė pirmojo rašytoją išgarsinusio romano „Musių valdovas“ idėjų ir įžvalgų tąsą.
Knyga nukelia skaitytoją į priešistorinius laikus. Pasibaigus žiemai neandertaliečių gentis grįžta į vasarojimo vietas kalnuose virš milžiniško krioklio. Tačiau čia jų laukia netikėtumai, neįprasti kvapai ir garsai, vieni gentainiai žūsta, kiti dingsta. Priežastis aiškėja − saloje žemiau krioklio įsikūrė keistos būtybės, panašios į juos išoriškai, bet kartu tokios skirtingos gyvenimo būdu ir išsivystymu. Tai homo sapiens, mūsų protėviai.
Išradingai pasakodamas istoriją neandertaliečių akimis, W. Goldingas nagrinėja mūsų civilizacijos užuomazgas, mūsų šaknyse glūdinčią prievartą, jos padarinius žmonijai.
