LBA tikina, kad ECB rašte teigia, jog neapgalvotas mokesčių įvedimas esą gali paskatinti tam tikrus bankus mažinti savo veiklos apimtį bei galėtų lemti, kad bankai siūlytų mažiau palankias sąlygas savo klientams. Visa tai taip pat mažintų galimybes gauti kreditą ir sukurtų netikrumą bankų atžvilgiu.
ECB turėjo pastabų ir dėl pajamų, kurias valstybė gautų iš tokių mokesčių, panaudojimo. Jų skyrimas bendriesiems biudžeto tikslams, centrinio banko vertinimu, nėra pageidaujamas dėl žalos kreditų teikimui ir poveikio realiosios ekonomikos augimui – tokios pajamos esą turėtų būti atskirtos ir nenaudojamos bendro fiskalinio konsolidavimo tikslams, tikina Bankų asociacija.
„Pajamų, gautų iš tokių bankams nustatytų mokesčių, naudojimas bendriesiems biudžeto tikslams būtų nepageidaujamas, atsižvelgiant į tai, kad tokiais mokesčiais bankams būtų sukurta nepagrįsta našta, kenkianti kreditų teikimui ir turinti grandininį poveikį realiosios ekonomikos augimui. Pajamos turėtų būti atskirtos, kad jos nebūtų naudojamos bendro fiskalinio konsolidavimo tikslams“, – BNS cituoja ECB poziciją.
Teigiama, kad šis ir kiti tiksliniai mokesčiai gali sukurti bankams nepagrįstą naštą. Todėl prieš įgyvendinant sumanytą apmokestinimą, turi būti nuodugniai išanalizuotos neigiamos pasekmės bankų sektoriui.
Be kita ko, ECB atskiru punktu išreiškė susirūpinimą dėl Seimo atidėto finansų rinkos dalyvių turto mokesčio įstatymo projekto, pasiūlyto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos. Anot centrinio banko, šis „įstatymo projektas gali turėti esminį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai ir gali lemti nepageidaujamą banko veiklos modelių iškraipymą“. Todėl ECB primygtinai ragina Lietuvos institucijas įvertinti, kokį poveikį šio mokesčio įvedimas turėtų Lietuvos finansų sistemos stabilumui.
„Tokiomis aplinkybėmis privaloma atsižvelgti į skirtingą atskirų bankų situaciją, taip pat į kitų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje priimamų atitinkamų teisės aktų galimą poveikį. Ypač silpnesnių bankų ir bankų, kurie gali patirti neproporcingą poveikį ir dėl siūlomo įvesti mokesčio patirti nuostolių, situacija turėtų būti visapusiškai išanalizuota“, – pabrėžė ECB.
Kredito įstaigų pelno mokesčio ir Finansų rinkos dalyvių turto mokesčio įstatymų projektus ECB įvertino savo iniciatyva, nes Lietuvos institucijos dėl jų nesikreipė.
Seimas antradienį nusprendė padidinti pelno mokesčio tarifą bankams nuo 15 iki 20 proc.
Lietuvos bankų asociacija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama vetuoti šį įstatymą, argumentuodama, kad jis yra antikonstitucinis ir selektyviai apmokestinantis vieną sektorių.
Iniciatyva keisti pelno mokestį kredito įstaigoms atsirado kaip alternatyva Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymui apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų).
Seimo Liberalų frakcijos narys Eugenijus Gentvilas sako, kad dėl bankų pelno mokesčio opozicinės frakcijos ruošia kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
