Apmokestins visu kredito davėjus
Seimo nario Z. Jedinskij įregistruotas įstatymo projektas vadinasi „Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymu“ ir remiantis juo, planuojama apmokestinti ne tik bankus, bet ir kredito unijas, centrinę kredito uniją, vartojimo kredito davėjus bei kitus kredito davėjus. Planuojamas mokesčio tarifas yra 0,03 proc. nuo vidutinio metinio turto vertės, viršijančio 300 milijonų eurų. Kaip alternatyva Z. Jedinskij įstatymo projektui, Seimo biudžeto ir finansų komiteto parengtame Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekte taip pat kalbama ne apie bankų, o kredito įstaigų pelno mokestį, kuris taikomas taip pat ir kredito unijoms. Kitaip nei pristatoma viešai, tai nėra nuo 15 iki 20 proc. keliamas pelno mokesčio tarifas, o 5 proc. papildomas visoms kredito įstaigoms taikomas pelno mokestis tai pelno daliai, kuri viršija 2 milijonus eurų. Be to, šį mokestį bus privalu mokėti avansu.
Tikėtina, kad pirmaisiais mokesčių galiojimo metais absoliučiai didžiąją jų dalį mokėtų bankai, tačiau naujai priimti mokesčiai tikrai galios ilgiau nei vienerius metus. Lietuva pristato save kaip patrauklią Europos Sąjungos (ES) naujųjų finansų technologijų (Fintech) jurisdikciją, siekiančią pritraukti čia užsienio finansų įstaigas, dirbsiančias vieningoje ES finansinių paslaugų rinkoje. Dar svarbiau yra tai, kad šiuo atveju gera iniciatyva neapsiribojo vien tik lozungų paskelbimu, kaip dažnai atsitikdavo anksčiau. Lietuvoje dėl Lietuvos banko ir Finansų ministerijos pastangomis sukurtos palankios reguliacinės ir mokestinė aplinkos realiai steigiasi užsienio kapitalo mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigos, kredito davėjai, specializuoti bankai ir pagaliau tie patys komerciniai bankai, atnešantys čia kapitalą, žinias, kuriantys darbo vietas, perkantys prekes bei paslaugas iš vietos tiekėjų bei mokantys čia mokesčius. Lietuvos pasiekimus šioje srityje ir akivaizdžią to naudą pripažįsta visi.
Svarbiausia – pasitikėjimas
Tas pats Seimo biudžeto ir finansų komitetas savo aiškinamajame rašte pripažįsta, kad Z. Jedinskij siūlomas Finansų rinkos dalyvių mokestis, kurio bazė yra turto apmokestinimas iššaukė pagrįstas diskusijas dėl galimo neigiamo poveikio finansų sektoriaus stabilumui: mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Tačiau pripažindamas visus šiuos įstatymo trūkumus, Seimo biudžeto ir finansų komitetas nesiūlo atsisakyti finansų įstaigų apmokestinimo, o vietoje jo siūlo įvesti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį, kažkodėl teigdamas, kad šis mokestis jau nebesukels grėsmės kredito įstaigų veiklos tvarumui.
Akivaizdu, kad bet koks naujas, netikėtas ir beveik iškart po priėmimo įsigaliosiantis finansų rinkos dalyvių apmokestinimas yra labai bloga žinia sparčiai augančiam Lietuvos Fintech sektoriui. Šioje situacijoje nepadės paaiškinimai, kad mokestis pirmiausia taikomas į stambiuosius komercinius bankus. Visoje ES rinkoje veikiančiai Fintech įmonei 2 milijonus viršijantis pelnas, nuo kurio bus privalu mokėti papildomą pelno mokestį tikrai nėra svajonių pelnas. Tai reali pelno prognozė, kurį verslas tikisi uždirbti po 3-5 metų. Kaip ir 300 milijonų eurų turto vertė, kurią per kelis metus gali realiai tikėtis pasiekti naujai Lietuvoje įsteigtas specializuotas bankas ar stambus kredito davėjas.
Tai, kad kaimyninėse valstybėse įmonių mokamas pelno mokestis yra apie 20 proc. nėra argumentas. Šiais laikais norint būti patraukliu verslui ir investicijoms, nepakanka būti tokiu pačiu, kaip visi. Norint pritraukti investicijas reikia būti ženkliai geresniu. Taigi, tenka pripažinti, kad pakvietę užsienio Fintech įmones į Lietuvą ir viešai žadėdami palankią verslo bei mokestinę aplinką, joms net nespėjus čia apšilti kojų, planuojame jų sąskaita papildomai pasipinigauti pildydami savo braškantį biudžetą. Ir panašu, kad padarysime tai spontaniškai, be jokio išankstinio įspėjimo. Tokie veiksmai pakerta svarbiausia – pasitikėjimą valstybe. Jeigu per šias šv. Kalėdas finansų sektorius sulaukė iš Seimo tokios netikėtos dovanos, tai ko jis gali tikėtis iki kitų šv. Kalėdų?
