Ieškoti ekologiškos maisto – į kaimo sodžius
Parduotuvių lentynoms ir turgaviečių prekystaliams lūžtant nuo prekių gausos, vis daugiau žmonių maisto savo šeimai ieškoti traukia į kaimą. Panašu, jog pasiūlos persotinti didmiesčių gyventojai vėl prisiminė laikus, kai pasigardžiuodami ragaudavo ką tik kieme laksčiusios vištos, pūstasparnio kalukuto ar laibakaklės žąsies mėsą, gerdavo „žalius“ vištų kiaušinius.
„Prigimtinėmis“ sąlygomis augintus, laisvai po sodybų kiemus lankstančius naminius paukščius vėl prisiminę lietuviai dosniai atveria savo pinigines. Už dešimtį kaime kudakuojančių vištų kiaušinių mokami 2 eurai, ženkliai daugiau, nei toks pats jų kiekis kainuoja prekybos centruose. Tačiau ir tokios kainos, panašu, pirkėjų neatbaido.
DELFI nusprendė pasidomėti, kaip gyvena smulkieji ūkininkai, savo sodybose auginantys naminius paukščius ir juos parduodantys. Su jais susisiekta atsitiktine tvarka, viename populiarių skelbimų portalų radus paukštieną parduodančių žmonių kontaktus.
Jų pasakojimai vienareikšmiai liudija – miestiečius ekologiška paukštiena aprūpinantys smulkieji augintojai klientų gausa tikrai nesiskundžia. O ir važiuoti į turgavietes jau nebereikia, pirkėjai patys atvyksta į kaimą.
Lietuviai pasisotino lenkų paukščiais, natūralumo ieško kaime
„Šiais metais, kaip niekada anksčiau, sulaukiame ypač didelio susidomėjimo. Žmonės labiausiai perka vištieną, žąsieną, antieną, o kalakutieną – kiek mažiau. Jau dabar turime labai didelių, net urminių užsakymų. Paukštieną užsako ne tik atskiri žmonės, bet ir kavinės, restoranai“, – sakė Jurbarko rajone gyvenanti, savo ūkyje užauginta paukštiena prekiaujanti Daiva Kavaliauskienė.
Moteris sakė pastebėjusi, kad naminių, vietos ūkiuose užaugintų paukščių paklausa ėmė didėti praėjusiais metais. Prieš tai lietuviškos paukštienos pardavimai buvo ženkliai smukę dėl kur kas pigesnės lenkiškos produkcijos antplūdžio.
„Dar užpernai daug kas minėjo perkantys pigesnę lenkišką paukštieną. Pernai pradėjo grįžti lenkišką produkciją pirkę klientai, o šiemet net negirdėjau atsiliepimų apie lenkišką paukštieną. Visi dabar prašo naminės paukštienos. Jeigu valdžia mums daro tik blogiau, tai Lietuvos gyventojai suteikia galimybę daugiau parduoti, užsidirbti“, – portalui DELFI sakė ūkininkė D. Kavaliauskienė.
Moteris minėjo pati ūkininkaujanti, tad savo paukščius – vištas, antis, kalakutus, žąsis lesinanti savo ūkyje užaugintais grūdais. Kombinuotais pašarais maitinami nebent ką tik išsiritę paukščiukai, šie pašarai perkami žiūrint, kad jų sudėtyje nebūtų genetiškai modifikuotos sojos.
„Mes ir patys savo užaugintą paukštieną valgome. Todėl norime, kad paukščiai maitintųsi tik natūraliu lesalu“, – sakė Jurbarko rajone ūkininkaujanti moteris.
Prieš šventes – pardavimų bumas
Pasak ūkininkės, šiuo metu pastebimas tikras kaimiškos paukštienos pirkimo bumas. Tai siejama ir su artėjančiomis šventėmis, ir su vis labiau populiarėjančia ekologiška produkcija.
„Jei anksčiau Kalėdoms žmonės pirkdavo po vieną, kitą žąsį, dabar įsigyja po keturias – penkias šeimai. Žmonės perka ne tik sau, bet ir vaikams, močiutėms. Praėjusią savaitę viena šeima pas mus užsisakė 15 vištų, 6 antis, 3 žąsis“, – portalui DELFI pasakojo ūkininkė.
Paklausus, kiek kainuoja jos ūkyje užauginta paukštiena, D. Kavaliauskienė sakė, jog vištienos kilogramas – 4 eurai, kalakutienos – 6 eurai, žąsienos – 8, antienos – 7 eurai. Analogiškas, arba labai panašias kainas minėjo ir kiti DELFI kalbinti smulkieji paukščių augintojai.
10 kaime augančių, laisvai po kiemą lakstančių vištų kiaušinių kainuoja 2 eurus. Tai „standartinė“ kaimiškų kiaušinių kaina, tiek jie kainuoja ir Kauno rajone, perkant iš smulkiųjų ūkininkų.
Darbo nemažai, tačiau veikla – atsiperka
Viename Kauno rajono kaimų paukščius auginanti smulkioji ūkininkė Laima taip pat minėjo nesiskundžianti kaimiškos paukštienos paklausa.
„Mano ūkis tikrai nėra didelis. Turiu 30 kalakutų, po 50 antelių ir žąselių, tiek pat dedeklių vištų. Užsakymų turiu ne per daugiausia, tačiau jų man pakanka. Į turgų važiuoti tenka, bet gana retai. Daugiausia patys klientai atvažiuoja pas mane ir nusiperka, ko jiems reikia. O dabar, artėjant šventėms, žmonėms ypač mielai renkasi kaime užaugintus paukščius“, – sakė smulkioji ūkininkė.
Moteris minėjo, kad vis didėjant kaimiškos, natūraliai užaugintos paukštienos paklausai, susiduriama ir su sukčiavimo atvejais. Atvežtinės, dažniausiai lenkiškos produkcijos įsigiję perpardavinėtojai ją pirkėjams siūlo teigdami, jog tai ekologiškai kaime auginti paukščiai.
„Kai kas pastebi ir atsirenka. Ypač žmonės iš kaimo, kurie patys augina paukščius. Natūraliai, kaime augęs kalakutas atrodo visai kitaip, nei atvežtas iš Lenkijos. Aišku, atskirti gali ne visi, ypač mieste gyvenantiems žmonėms sunkiau“, – sakė paukščių augintoja.
Moteris tikina, nors valdanti nedidelį ūkį, iš šios veikos pragyventi tikrai galima. Tačiau darbo bei išlaidų esama tikrai nemažai. Norint užauginti ekologišką produkciją tenka pasirūpinti grūdais, bulvėmis, kitu paukščių lesalu. Kita problema, pasak ūkininkės, ne institucijų kontrolė, bet kaimynų pavydas. Dėl šios priežasties ji prašė neminėti pavardės, o tik vardą.
Į Prienų rajoną pirkti ančių ir žąsų vyksta ir vilniečiai, ir klaipėdiečiai
Prienų rajone gyvenanti ir naminius paukščius auginanti Ramutė Geraltauskienė minėjo užsakymų turinti ypač daug, kai kurių tenka net atsisakyti, nes pasibaigė šventėms auginti sparnuočiai.
„Kai kurie žmonės pas mus užsisakę prieš mėnesį. Paukščių daug neturiu, bet viską auginu ekologiškai, net grūdams trąšų nenaudoju. Turiu savo nuolatinius klientus, o jie, matomai, šia žinia dalinasi su draugais, pažįstamais. Taip klientų ratas ir plečiasi. Kiek turėjau kalakutų, visus pardaviau, mėsinės vištos irgi į pabaigą“, – sakė moteris.
Paukščių augintoja minėjo nesanti ūkininkė, o tik paprasta kaimo gyventoja. Per kurį laiką susiformavus pirkėjų ratui, R. Geraltauskienė sakė turguje savo užaugintą mėsą pardavinėjusi jau seniai, užpernai. Tačiau ir tuomet užtrukusi labai trumpai, prekes žmonės labai greitai išgraibstė. Praėjusiais metais turgun vykti visai nereikėjo. Kaip ir šiais metais, tąkart viską nupirko į jos namus atvykę miestiečiai.
Pragyventi galima ir neprašant paramos
Pašnekovė minėjo, kad šiuo metu vėl žmonės pamėgo žąsų taukus. Jeigu anksčiau riebios žąsies pirkėjai privengdavo, tai dabar prašoma taukus palikti. Kilogramas ekologiškai užaugintų žąsies taukų šiuo metu kainuoja 10 eurų.
„Dirbant iš šios veiklos pragyventi tikrai įmanoma. Ir pati pavalgius, ir vaikai sotūs. Nei karto nedeklaravau žemės ir iš valstybės nepaėmiau bei cento“, – sakė Prienų rajone naminius paukščius auginanti, ne ūkininke, paprasta kaimo gyventoja save vadinanti moteris.
