5 iš pažiūros nekalti daiktai, kuriuos dedame į krosnį: deginami jie išskiria daugiau taršos nei pramonės ūkiai

Europos sąjungos gyventojai, šildydami individualius būstus, į orą išmeta 42 proc. kietųjų dalelių, tuo tarpu visuomenės didžiausiais teršėjais laikomi pramonės ūkiai – beveik du kartus mažiau. Privačių namų sukuriamą taršą būtų galima sumažinti, jeigu žmonės teisingai rinktųsi kurą. Kokiais daiktais negalima kūrenti savo namų ir kodėl tai svarbu, pasakoja Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė.

Atrodo nekaltai, tačiau vis tiek kenkia

Specialistė atskleidžia, kad dalis daiktų, kuriais gyventojai nusprendžia šildyti savo namus, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai nekalti. Pasak jos, daugelis žmonių jau žino, jog negalima deginti jokių atliekų, tačiau ne visada supranta, kas apima šią sąvoką.

„Atliekos gali būti ir iš medienos, pavyzdžiui, baldų atliekos. Jų deginti negalima, nes jos yra apdorotos chemiškai. Jas deginant išsiskiria daug cheminių elementų, teršalų. Daugelis žmonių vis dar mano, jog tai – geras kuras, kadangi tai yra mediena, tačiau tai yra netiesa“, – populiarią nuomonę apie galimus deginti daiktus išsklaido Z. Šilienė.

Jos teigimu, nekenksmingomis atliekomis gali pasirodyti ir tekstilės gaminiai, todėl vis dar daug gyventojų juos drąsiai deda į krosnį. „Reikia prisiminti, jog jie yra chemiškai apdoroti, be to, jų gamyboje naudoti dažai, kurie deginant išskiria kenksmingas medžiagas“, – priduria oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Jokiu būdu negalima deginti ir mūsų pačių pagamintų atliekų – pakuočių. Kaip teigia Zita Šilienė, daugelis jau išmoko nedeginti plastiko ir jį išrūšiuoja, tačiau tą patį reikėtų daryti ir su kitų medžiagų pakuotėmis.

„Į krosnis neturėtų patekti net seni laikraščiai, kadangi deginant tarša tampa spaustuvės dažai, o teisingai išrūšiavus juos galima perdirbti ir toliau naudoti. Negalima deginti ir medicininių ar farmacinių atliekų, pavyzdžiui, vaistų bei jų pakuočių“, – apie tai, kuo nederėtų bandyti apšildyti namų, pasakoja specialistė.

Kai kur sukuria daugiau taršos nei automobiliai

Statistika atskleidžia stebinančius duomenis: priešingai vyraujančiai nuomonei, jog didžiausi teršėjai yra pramonės ūkiai, individualūs namai teršalų sukuria keliskart daugiau. „2017 metais nemetaninių lakiųjų organinių junginių iš Lietuvos namų ūkių į aplinką pateko apie 10 tūkst. tonų, anglies monoksido – apie 87 tūkst. tonų, kietųjų dalelių į orą pasklido apie 12 tūkst. tonų“, – apie stulbinančius skaičius kalba Z. Šilienė.

Ji priduria, jog net kartu sudėjus visų pramonės sektorių duomenis, sukuriamos taršos kiekis – kur kas mažesnis nei privačių namų. Tais pačiais metais dėl pramonės gamybos į orą pateko apie 5 tūkst. tonų lakiųjų organinių junginių, anglies monoksido – 18 tūkst.

Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos teigimu, taip yra todėl, kad namuose žmonės neturi įsirengę jokių filtrų, kuriuos galima įdiegti pramonėje. Be to, paprastos krosnys negali pasiekti tokios aukštos temperatūros, kurią pasiekia didieji gamintojai – taip nepilnai sudegęs kuras ar atliekos išskiria daugiau taršos.

Tačiau, pasak jos, vertėtų nepamiršti ir leidžiamo deginti kuro žalos – jis taip pat daro žalą mūsų aplinkai, tačiau, žinoma, žymiai mažesnę. „Taršus yra visas kietasis kuras: mediena, malkos, anglis, durpės. Todėl reikėtų stengtis rinktis kuo mažiau kenksmingą, pavyzdžiui, dujinį šildymą“, – pataria Zita Šilienė.

Ji primena, kad žmonės namus turėtų šildyti tokiu kuru, kokiam yra pritaikytas jų šildymo įrenginys, griežtai laikytis eksploatavimo taisyklių ir nepamiršti prieš žiemą išvalyti kaminų, kad nesukurtų dar daugiau taršos. O naudojantys kietąjį kurą turėtų pasirūpinti ir tinkama jo kokybe. Pavyzdžiui, deginti tik sausas, bent prieš metus paruoštas, malkas, mat drėgnų reikia sudeginti daugiau ir jos sukuria ne tik didesnį šilumos efektą, bet ir užkemša dūmų praleidimo sistemas.

„Vieni didžiausių teršėjų miestuose, žinoma, yra automobiliai. Tačiau ten, kur yra didelė individuali namų ūkių, besišildančių krosnimis, sankaupa, oro kokybė gali būti žymiai prastesnė už esančią mieste“, – priduria Zita Šilienė.

Gali rimtai sutrikdyti sveikatą

PSO nuomone, kietosios dalelės – vieni iš labiausiai žmogaus sveikatai kenkiančių teršalų. Jose yra didelis koncentruotas kiekis jūros druskos, žiedadulkių ir kancerogenų. 2014 metais dėl smulkiųjų dalelių per anksti mirė apie 400 tūkst. ES piliečių.

Europos audito rūmų paskelbto tyrimo duomenys rodo, jog įvairios į orą išmetamos kenksmingos dalelės gali sukelti insultą, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, plaučių vėžį ir kitas šių organų taip pat kraujo bei kepenų sutrikimus.