Dėl prekybos mokesčių didėtų kainos
Vertindamas prekybos tinklų mokestį doc. dr. Algirdas Bartkus pirmiausia atkreipė dėmesį, kad mokestis būtų taikomas tik tais mėnesiais, kai įmonės apyvarta viršys 2 mln. eurų. Tai reiškia, kad ignoruojamas faktas, jog įmonių rezultatams yra būdingas sezoniškumas. Įvertinęs galimus atvejus, profesorius priėjo išvados, kad šis mokestis kainas arba padidins, arba neskatins sumažinti.
„Apyvartos mokestis yra didelis iššūkis žemo pelningumo įmonei, besistengiančiai konkuruoti kainomis su didelio pelningumo įmone. Ji be jokios abejonės bus priversta didinti kainas arba stabdyti plėtrą, tuo tarpo aukštų antkainių įmonėms šis mokestis nebus kliūtimi plėtrai. Didelių antkainių įmonės taip pat turės mažiau paskatų keisti kainas.
Apyvartos mokestis yra kliūtis patekti į rinką žemus antkainius turinčioms įmonėms ir jų plėtrai ir tai yra mokestis, stabdantis paskatas žemo pelningumo įmonėms didinti apyvartą“, – teigia jis.
Jis paskaičiavo, kokią įtaką šis mokestis galėtų turėti kainoms.
„Tam, kad prekybininkai išlaikytų nesumažėjusius pelnus, šiame apmokestinamų 27 įmonių segmente jie bus linkę padidinti kainas 1,01 proc. Atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės sudaro apie pusę didmeninės ir mažmeninės prekybos, atmetus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą bei prekybą degalais, kainos visame mažmeninės prekybos sektoriuje ūgtels apie 0.5 proc. Šis skaičiavimas remiasi prognoze, kad kainos korekcija bus nedidelė, todėl paklausa nesureaguos į kainos pasikeitimus labai stipriai. Kainos didinimas yra lengviausiai įgyvendinama pelno atstatymą garantuojanti priemonė, todėl ji bus pirmiausiai pritaikyta, tačiau tai nereiškia, kad ateityje kainos „nemažės“, – rašo A. Bartkus.
Kaip pavyzdį jis nurodė, kad 349 eurus kainuojantis televizorius gali būti pabrangintas iki 352,51 eurų, pienas, kuris kainuoja 0,75 euro – iki 0,76 euro, kilogramas riešutų brangtų nuo 10,99 eurų iki 11,10 euro.
„Tikėtina, kad tos prekės, kurių gabaritai yra mažesni ir kurias galima nebrangiai ir greitai atsisiųsti iš užsienio, nebrangs, o tos, kurių atsisiuntimas yra problematiškesnis brangs iki pavyzdžiuose pateiktų skaičių. Tikslaus kainų prieaugio pasakyti neina neturint informacijos apie visas šiuo metu prekyboje esančias prekes ir jų kainas, tačiau su didele dalimi užtikrintumo galima teigti, kad sunkiau transportuojamų prekių kainos ūgtels šiek tiek daugiau nei 1 proc., iki arčiausių aukštesnių psichologinei manipuliacijai tinkamų kainų“, – nurodo profesorius.
Tiesa, galimas variantas ir tas, kad būtų sumažinami parduodamų prekių kiekiai. O visa tai turėtų neigiamos įtakos žaliavų ir ingredientų tiekėjams.
„Esant tokiam scenarijui, vartotojai išleis tiek pat lėšų, prekybinės įmonės uždirbs tokius pat pelnus, tačiau įmonės teikiančios žaliavas prekių gamybai užsidirbs mažiau. Paskutinis įmonėms prieinamas būdas mažinti sąnaudas yra galimybė taupyti darbuotojų sąskaita. Ji menkai tikėtina, nes stabdymas darbo užmokesčio prieaugių, esant žemam nedarbo lygiui, pardavėjų, krovikų, darbininkų ir kitų panašių profesijų atstovus gali paskatinti darbą susirasti kitur, tad šio žingsnio prekybos tinklai nežengs“, – nurodo profesorius.
Ekspertas paskaičiavo, kad jeigu apyvartos mokestis būtų įdiegtas jau 2018 m., „Norfa“ būtų sumokėjusi 4,45 mln. eurų apyvartos mokesčio, kuris būtų sudaręs 69,38 proc. įmonės grynojo pelno, „Maximai“ apyvartos mokestis sudarytų 15,16 proc., Iki tinklui – 28,15 proc., Lidlui – 69,38 proc., o „Rimi“ ir taip patyrė nuostolių.
„Apibendrinant apyvartos palyginimą su įmonių pelnais galima teigti, kad toks mokestis taps didele kliūtimi besivejantiems tinklams konkuruoti su lyderiu. Tam, kad išsaugoti kaip įmanoma mažiau sumažėjusius pelnus, „Norfa“ bus verčiama didinti kainas labiausiai iš visų parduotuvių. Jeigu žemas masinio vartojimo prekių kainas Lietuvos gyventojai turi tik konkurencijos tarp prekybos centrų dėka, tai toks apyvartos mokestis šią konkurenciją apsunkins“, – analizėje rašo profesorius.
Jis taip pat prideda, kad mokestis nesuteiks konkurencinio pranašumo mažesniems pardavėjams, kuriems šis mokestis nebus taikomas, nes didžiuose prekybos tinkluose prekės ir toliau bus pigesnės.
„Apyvartos mokestis padės biudžetui surinkti papildomas pajamas į biudžetą, tačiau tiktai vartotojų, pardavėjų ir tiekėjų sąskaita. Šis mokestis veikia kaip iškraipytas specifinis progresinis PVM mokestis, kuris taikomas išimtinai mažmeninės prekybos sektoriui. Jeigu į biudžetą būtina surinkti papildomas pajamas ir yra nuspręsta apmokestinti pelningesnes įmones, tai daug tinkamesnis, su gerokai mažesniais trūkumais, variantas būtų progresinis pelno mokestis. Toks mokestis nediskriminuotų sektorių, neiškraipytų konkurencijos, jo naštą perkelti vartotojams ant pečių būtų daug sunkiau. Pabaigiant verta paminėti, kad be kitų dalykų šis mokestis garantuos ir nedidelį kainų prieaugį, kurio galėjo ir nebūti“, – apibendrina profesorius.
Bankų mokestis būtų sunkiai pakeliamas
Vertindamas bankų mokestį Vilniaus universiteto profesorius Algirdas Bartkus tvirtino, kad šis mokestis bankams būtų sunkiai pakeliamas, o norėdami kompensuoti praradimus iš ties gali padidinti kainas.
„Naudojant 2018 metų duomenis, šis mokestis sudarytų apie 7,5 proc. Šiaulių banko pelno, beveik 15 proc. „Swedbank“ pelno, šiek tiek virš 20 proc. SEB pelno ir net 35 proc. „Luminor“ pelno, o tai yra milžiniška finansinė našta, kuri užguls ant komercinių bankų pečių. (…) Labai didelė šio mokesčio yda yra ta, kad jis skaičiuojamas nuo turto, t.y. ignoruoja tai ar bankas veikia pelningai, ar nuostolingai, todėl ekonomikos nuosmukio metu jis gali labai stipriai komplikuoti bankų veiklą, sumažindamas jų pelnus iki kritinės ribos ar net paversdamas bankus nuostolingais“, – rašo mokslininkas.
Vadovaujantis jo įžvalgomis, bankai, kaip ir prekybos tinklai, dėl šio mokesčio gali didinti kainas arba mažinti sąnaudas. Patogiausia bankams būtų mažinti indėlių palūkanų normą, didinti naujai išduodamų paskolų palūkanas bei branginti kitas banko paslaugas.
„Paskolų palūkanų didinimas yra viena iš tų priemonių, kuri tikrai bus įgyvendinta, bet jos poveikis ekonomikai priklausys nuo to, kurias iš palūkanų bankai nuspręs didinti labiausiai. Jeigu bus didinamos palūkanos naujoms paskoloms, kurios išduodamos įmonėms, tai pabrangs investicijos, o gamybinių pajėgumų plėtimas ar naujų projektų įgyvendinimas kainuos daugiau“, – teigia mokslininkas ir prideda, kad dėlto įmonės gali nebedidinti atlyginimų iš viso, arba didinti lėtesniu tempu.
Be to tai turėtų įtakos ir valstybės pajamoms iš pelno ir gyventojų pajamų mokesčių. Jis taip pat nurodo, kad būsto paskolų palūkanų prieaugis neigiamai paveiks jaunus žmones, auginančius vaikus, taip pat individualių būstų statytojus.
Profesoriaus teigimu, mokestis gali paskatinti bankus dar labiau taupyti ir dėl to uždarinėti dar daugiau klientų aptarnavimo skyrių.
„Taip pat šis mokestis stipriai sumažins paskatas naujam komerciniam bankui ateiti į Lietuvą. Blogiausia yra tai, kad nespręsdamas jokių su bankininkystės sektoriumi susijusių problemų, šis mokestis ekonomikos nuosmukio metu didina finansinės sistemos nestabilumą ir gali sukelti finansinės sistemos krizę ir sukelti ar pagilinti biudžeto krizę“, – teigia jis.
DELFI primena, kad Seimo valdybos pavedimu Seimo kanceliarija skelbė ekspertų konkursą, kuriuo už prekybos tinklų vertinimą būtų sumokėta 300 eurų.
„Valstiečiai“ buvo numatę, kad 1 proc. prekybos tinklų mokestį mokėtų daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be PVM) pasiekę mažmenininkai.
O Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nario Zbignevo Jedinskio siūlymu, būtų apmokestintas finansų rinkos dalyvių turtas 0,03 procento mėnesiniu mokesčio tarifu, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 mln. eurų.
Tiesa, keli valdantiesiems priklausantys Seimo nariai ketvirtadienį pateikė alternatyvą bankų mokesčiui – papildomą 7 proc. pelno mokestį viršijant 2 mln. eurų pelną.
