Bando kamšyti skyles biudžete
Laidoje „DELFI diena“ Lietuvos verslo konfederacijoje dirbantis finansų analitikas Marius Dubnikovas pirmiausia įvertino tai, kad brangs stiprus alkoholis. Anot jo, daugelis pakitimų tėra biudžeto skylių užkaišymas.
„Su alkoholio akcizais problemos prasidėjo dar 2017 metais, priėmus pagrindinius mokestinius pakeitimus tame, kad iš tikrųjų mes atsiplėšėme nuo aplinkinių šalių – tiek Latvijos, tiek Estijos. Atotrūkis tikrai egzistuoja. Šiandien Vyriausybė yra tikrai įvariusi šią sritį į kampą dėl to, kad, viena vertus, tas atotrūkis lemia, kad vis daugiau pinigų išvežame aplinkines šalis. Praėjusiais metais buvo suskaičiuota, kad 360 milijonų.
Kitas įsivarymas į kampą yra tas, kad šiandien mes nebegalime realiai ir tų mokesčių sumažinti, nes mokestiniai netekimai būtų pakankamai dideli. Tai reiškia, kad mes nesubalansuotume biuždeto. Šie mokestiniai pakeitimai, kurie yra daromi, kaip ir daugelis kitų pakeitimų, yra iš tiesų biudžeto skylių užkaišymas, bandymas surinkti iš įvairių mokesčių tas daleles, kelis milijonus. Tai nėra labai daug“, – DELFI sakė M.Dubnikovas.
Apkraunama vidurinioji klasė
Tuo tarpu ekonomistas Vaidas Navickas sakė, kad tokiais pakeitimais yra apkraunama vidurinioji klasė.
„Jeigu mūsų biudžetas yra apie 20 milijardų, tai skaičiai, kuriuos mes surinksime iš šių mokestinių pakeitimų, nėra labai dideli. Man atrodo, kad finansų ministerijai labai patinka tas skyles kaišyti keliant mokesčius būtent viduriniajai klasei. Būtent benzino akcizas – juk žmonės važiuoja į darbus ten, kur nėra viešojo transporto. Tai jiems labai patinka pakelti mokesčius vidurinei klasei. Tai daroma ir su alkoholio, ir su benzino akcizu, bet jeigu padidinsim alkoholio akcizą, žinoma, žmonės mažiau gers, taigi galbūt yra kažkokių sveikatingumo priežasčių“, – DELFI kalbėjo ekonomistas.
Standartinis akcizo tarifas bešviniam benzinui didėja nuo 434,43 iki 466 eurų už 1 tūkst. litrų, gazoliams – nuo 347 iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Skaičiuojama, kad dėl to litras benzino brangs 0,04 euro.
„Šiek tiek turės įtakos kainoms, bet transporto dedamoji galutinėje kainoje yra labai maža. Tik vėlgi būtų geriau, jei mes didintume pelno mokestį, o ne kaštus. Dabar, kai padidinome kaštus, tada bus verslų, kuriems tai bus paskutinis kaštų padidinimas ir jie paprasčiausiai gali bankrutuoti. Visada, kai didiname kaštus, reikia galvoti, koks bus poveikis verslui“, – laidoje apibendrino V.Navickas.
Didesnis potencialas – išlaidų pusėje
Anot M. Dubnikovo, milijardai glūdi visai kitose sferose, tačiau Vyriausybė nepadarė daugelio namų darbų.
„Reikia suprasti vieną dalyką – visus mokesčius visada moka vartotojai. Visi mokestiniai pakeitimai atsilieps galutinėms prekių kainoms. Tai liečia ir akcizus, tai liečia ir gyventojų pajamų mokesčius, ir tuos pačius dar neįvestus, bet jau diskutuojamus bankų mokesčius. Šiek tiek oponuojant kolegai, galiu pasakyti, kad mus įtraukė į tam tikrą diskusiją, kokius mokesčius reikia padidinti, bet problema nėra tame. Jeigu mes matome, kad pakeičiame vieną mokestį ir surenkame 2 milijonus, 5 milijonus ar 10 milijonų eurų, tai vienam žmogui tai atrodo daug, bet biudžetui tai yra tik ašaros. Daug didesnis potencialas yra išlaidų pusėje.
Padarius čia net ir nedidelius pakitimus, mes galime sužvejoti šimtus milijonus eurų, bet problema tame, kad ši Vyriausybė įeina į tą laikotarpį, kai jau yra egzaminas ir studentas, nepadaręs namų darbų, atėjo į egzaminą ir bando kažkaip sužvejoti tinkamą atsakymą, o tinkamas pasiruošimas buvo struktūrinės reformos, kurių mes nematėme – švietimas, sveikatos apsauga, viešieji pirkimai. Ten glūdi milijardai, kuriuos reikėjo sutvarkyti“, – DELFI kalbėjo M.Dubnikovas.
Įžvelgia dideles rizikas
M.Dubnikovas taip pat tikino, kad galima įžvelgti kai kurias rizikas.
„Sakyčiau, reikėtų išryškinti rizikas, kurios yra užprogramuotos. Vienas dalykas yra tas, kad mes įsivedėme naujus mokesčius, kurie guls ant vartotojų, mes diskutuojame apie mokesčius, kurie guls ant vartotojų per prekybos centrus ir bankus. Maža to, mes rizikuojame, kad šiuos mokesčius gali nuginčyti tiek Europos centrinis bankas, tiek Europos Komisija (EK). Tokiu būdu valdantieji stato tam tikrą minų lauką naujai valdančiajai daugumai, nes šie mokesčiai gali būti atšaukti. Tada biudžete turėsime didžiules skyles“, – laidoje DELFI tikino pašnekovas.
Tuo tarpu V.Navickas tikino, kad bandė įsiklausyti į pastarųjų savaičių R.Karbauskio pareiškimus, tačiau logikos juose mažai.
„Aš skaičiau, ką Karbauskis kalbėjo, man labai neaišku, ką jis ten rūko, nes, pavyzdžiui, tas bankų mokestis, kiek suprantu, jie dabar žino, kad reikės ekspertizės, savo nuomonę turės duoti ECB, o Karbauskis sako, kad nuo sausio pirmos dienos bus tas bankų aktyvų mokestis. Tai nežinau, čia yra kažkoks nusikalbėjimas“, – apibendrino ekonomistas.
Bendrai dėl akcizų biudžeto pajamos kitąmet turėtų pasipildyti 42 mln. eurų. Didesni alkoholio akcizai įsigalioja nuo kovo 1 dienos, o visi kiti – nuo sausio 1 dienos.
