Spalį atliktame Eurobarometro tyrime 49 procentai respondentų teigė, kad euras yra naudingas Lietuvai – tai septyniais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, bet vis dar mažiausias skaičius visoje euro zonoje.
37 proc. apklaustų lietuvių manė, kad euras yra nenaudingas šaliai, dar 12 proc. neturėjo nuomonės.
Lietuvos banko ekonomistas Linas Jurkšas atkreipė dėmesį, kad gyventojų parama eurui nuosekliai auga pastaruosius dvejus metus, o tai susiję su ekonomikos stiprėjimu.
„Gyventojai jaučia šalies ekonomikos augimo poveikį savo piniginėms – pastaraisiais metais vidutinės namų ūkių pajamos augo ir tai netiesiogiai siejama ir su euru“, – BNS teigė L. Jurkšas.
Jo teigimu, penkeri metai euro zonoje šalies gyventojams leido geriau įvertinti ir akivaizdžias euro suteikiamas naudas, pavyzdžiui, išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant ar verslams prekiaujant euro zonos šalyse.
„Parama eurui atsigauna po to, kai buvo sumažėjusi po euro įvedimo, kada dalis gyventojų prekių ir paslaugų kainų augimą susiejo su bendrosios valiutos įvedimu. Tačiau pajamų augimui jau kurį laiką viršijant vidutinį kainų augimą, gyventojų nuomonių balansas krypsta euro pusėn“, – teigė jis.
Spalio 14-18 dienomis apklausta tūkstantis gyventojų.
Didžiausią bendros Europos Sąjungos valiutos naudą įžvelgia airiai – net 88 proc. Airijos gyventojų, kad euras yra naudingas valstybei. Latvijoje eurą naudingu laiko 63 proc., Estijoje – 69 proc. gyventojų, rodo apklausa.